Prieš mane vyras psichologiškai smurtavo kelerius metus. Jis engė mane, tyčiojosi, nedavė pinigų net kasdienėms reikmėms. Prisimenu, kaip grįžęs stūmė mane vaiko akivaizdoje. Tai buvo didžiausias košmaras, koks galėjo būti. Turiu tai pasakyti garsiai.
Deja, tokia stipri kaip Viktorija Siegel aš nebuvau. Melavau visiems, kad susižeidžiau namuose, kažkur lauke – sakiau bet ką, nes man buvo gėda. Tiesa, tada aš nesupratau, kad gėda turėtų būti jam, o ne man.
Liūdžiu su ja
O štai dabar žiūriu, ką išgyvena Viktorija Siegel, liūdžiu su ja, tačiau tuo pačiu ploju už drąsą kalbėti ir nebijoti atsiverti.
Kaip gerai, kad žmogus, net galimai patyręs fizinį, psichologinį smurtą, terorą, drąsiai kalba apie tai. Pagaliau nėra stigmų ir baimės būti auka, nes jeigu tave muša, tai tu nesi auka ar kažkuo bloga.
Tikiu, kad jeigu kuo daugiau moterų išdrąsės ir išsakys tai, ką patiria už uždarų durų, tai daug greičiau vyrai susipras, kad smurtas prieš moterį nėra išeitis ir, galbūt, bent vienas iš tūkstančio smurtautojų nustos tai daryti.
Autorius: skaitytoja Rūta
