Prostatitai – viena labiausiai paplitusių vyrų lėtinių ligų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 80 proc. vyresnių nei 35 metų vyrų susiduria su šia liga ir daug iš jų net nesupranta, kad turi šią vadinamą negalią. Prostatitas gali niekaip nepasireikšti bet tuo pačiu suduoda triuškinama smūgį vyro sveikatai ir net grėsti gyvybei.
Apie tai ir kitas vyriškas sveikatos bėdas su urologu, seksologu, Europos seksualinės medicinos jungtinio multidisciplininio komiteto nariu Titu Simaška diskutuota „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Ūminį prostatitą prireikia gydyti ir ligoninėje
Gydytojas sutiko, kad prostatitai yra labai dažnai diagnozuojama patologija, tačiau ne visas yra taip paprasta.
„Iš principo apie lėtinį prostatitą šiek tiek keičiasi nuomonė ir klasifikacija. Prieš 10 metų buvo 4 tipų prostatitai – ūmus, lėtinis bakterinis, lėtinis nebakterinis ir tik histologiškai nustatomas. Taigi visiems pacientams, kurie ateidavo pas urologą ir skųsdavosi kažkokiu diskomfortu tarpvietėjė, mažajame dubenyje, apatinėje pilvo dalyje, ties išange – viskas „krisdavo“ po lėtinio prostatito diagnoze.
Dabar tai yra šiek tiek diferencijuojama. Dabar ūminį prostatitą kaip atskirą patologiją paliekame ir yra arba lėtinis bakterinis prostatitas, arba mažojo dubens skausminis sindromas, kuris po savimi vėlgi slepia daugybę sindromų“, – paaiškino urologas.
T. Simaška priminė, kad ūminio prostatito „praleisti“ neįmanoma – uždegimas prasideda staiga, tačiau tai pat greitai yra ir išgydomas.
„Ūminis prostatitas pasireiškia aukšta temperatūra, apsunkintu skausmingu šlapinimusi, su niekuo nesumaišysi šios ligos. Užtenka pasimaudyti šaltame vandenyje, įšokti į ekete ar ant šalto vamzdžio pasėdėti ir viskas. Ši būklė gydoma arba stacionare arba su stipriais antibiotikais ambulatoriškai. Tai yra trumpas sirgimas – greitai susirgo, greitai pagijo.
Retesni lytiniai santykiai „prišaukia“ prostatitą?
Visgi daug sudėtingesnė yra lėtinio prostatito diagnostika ir gydymas. Gydytojo aiškinimu, ši liga dažniausiai yra neaiškaus pobūdžio: „Vyrai nesako, kad skauda, bet jaučia diskomfortą mažajame dubenyje, pilvo apačioje, tarpvietėje. Visi pacientai turi šiek tiek skirtingus lėtinio prostatito simptomus, todėl tai labai nedėkinga patologija valstybinėje poliklinikoje. Paprastai lėtiniu prostatitu sergantis pacientas, atėjęs pas gydytoją, atsineša pluošta dokumentų, nes diagnostika nėra paprasta.“
Paklaustas, ar lytinių santykių dažnis turi įtakos lėtinio prostatito atsiradimui, T. Simaška priminė, kad viskas priklauso nuo to, kaip dažnai vyras įpratęs ejakuliuoti.
„Jei tai vyksta nedažnai, tai reta ejakuliacija – kartą į dvi savaites ar į mėnesį, tai jam problemų nesukelia. Jei vyras ejakuliuoja kiekvieną dieną, jam savaitės laiko susilaikymas gali sukelti prostatitą“, – kalbėjo gydytojas.
Kalbėdamas apie tai, ar sergant lėtiniu prostatitu lytinių santykių dažnio padidinimas turėtų įtakos gydant prostatitą, urologas nurodė, kad šiuo klausimu didžiausia studija yra atlikta Kinijoje.
„Buvo pacientų, kurie ejakuliuodavo rečiau nei kartą per dvi savaites ir turėjo lėtinio prostatito simptomatiką. Atvykus į tyrimą jiems buvo patarta ejakuliuoti 2–3 kartus per savaitę, dalis šiuo nurodymo laikėsi, dalis – ne. Tie, kurie laikėsi, po pusės metų turėtų daug mažesnius simptomus nei tie, kurie nesilaikė šių nurodymų.
Taigi viena iš teorijų, kad prostatoje yra daug latakėlių, kuriuose gaminasi prostatinis skystis, kuris sudaro trečdalį spermos skysčio. Tas sekretas yra klampus ir ilgą laiką neejekuliuojant to sekreto susidaro kamščiai, ten kaupiasi infekcijos. Kita teorija yra tokia, kad ant prostatos sienelių susikaupia bakterijos, užsidengia plėvele, tampa rezistentiškos antibiotikams ir dėl to uždegimai kartojasi. Taigi neatsitiktinai lėtinio prostatito gydymas yra pagrįstas prostatos masažais“, – sakė jis ir pridūrė, kad ne visi gydytojai įtikėję šiuo metodu, mat jei vyras gali ejekuliuoti, tai būtų geresnis būdas.
Paklaustas, kas eina pirmiau – sutrikę lytiniai santykiai ir dėl to išsivystęs lėtinis prostatitas ar dėl prostatito atsirandančios lytinių santykių problemos, urologas teigė, kad galimi abu variantai, nes viskas yra susiję.
„Bet vis tik dažniausiai retai pasitaiko, kad prostatitas atsiranda dėl lytinių santykių suretėjimo. Dažnai tai yra arba ūmus prostatitas, kuris ne iki galo išgydytas, arba nestiprus prostatitas, kuris visiškai negydytas, arba įsisenėjęs prostatitas, kuris gydytas ne ilgu antibiotikų kursu, bet keliais trumpais, kas iš principo negerai. Tada vystosi atsparumas antibiotikams, vaistai nebepadeda, skubama keisti gydytojus“, – komentavo T. Simaška.
Koks normalus lytinių santykių dažnis?
Kartu pasiteiravus, ar galėtų įvardyti, koks apskritai turėtų būti lytinių santykių dažnis, gydytojas juokėsi primindamas, kad čia jokio standarto negali būti
„Nėra normos, tai yra tai, kas tenkina porą. Nesijauskite, kad jus spaudžia visuomenė. Jei jūsų kaimynas turi lytinius santykius kiekvieną dieną, puiku. Jei jūsų kaimynas turi lytinius santykius kartą į tris mėnesius ir tai jį tenkina, puiku, viskas tvarkoje. Jei turėsime lytinių santykių tiek, nes reikia pasiekti kažkokį skaičių, tai bus nesąmonė, lytiniai santykiai nėra prievolė, tai kažkas smagaus, malonaus.
O dėl prostatito, kaip minėjau, jei vyras įpratęs ejakuliuoti rečiau, tai jis netrukdo, nereikia staigiai keisti gyvenimo būdo. Paprastai poros, nebent jei susipyksta ar skiriasi, tada staiga nusikerta santykiai, bet paprasti jei retėja lytiniai santykiai, tai retėja. Jei kažkuriam tai kelia diskomfortą, atviras pokalbis labai daug ką sprendžia. Jei kažkas nesiseka, vizitas pas atitinkamą gydytoją gali tai išspręsti. Jei šeimoje problemos, yra šeimų terapijos, tai sprendžiami dalykai“, – pasakojo jis.
Gydytojas pridūrė, kad tik vieną kartą yra girdėjęs konkretų skaičių, koks turėtų būti lytinių santykių dažnis: „Tai buvo dar universitete per psichiatrijos paskaitas. Į paskaitos pabaigą, kur šnekėjome apie lytines disfunkcijas, kažkas iš auditorijos paklausė, koks turėtų būti santykių dažnis. Tai dėstytoja pastovėjo, pagalvojo ir sakė – du kartai per savaitę. Nesutinku su tuo, kad tai yra normalu, bet gydytoja psichiatrė pasakė tokį skaičių. Tai jūs darykite su ta informacija, ką norite“, – juokėsi jis.
Hormonas, kurio trūkstant vyras pasijaučia pasenęs
Gydytojas priminė, kad įvairios vidutinio amžiaus sulaukusių (35–60 m.) vyrų problemos atsiranda dėl lytinių hormonų disfunkcijos.
„Virš 45, kartais – jau virš 40 metų stipriai krenta testosterono kiekis, dėl to iš karto atsiranda vadinama senstančio vyro simptomatika – sumažėja raumenų masė, lengviau priaugama riebalinio audinio, suprastėja lytinė funkcija, lydi mažesnis energingumas, prastėja sportiniai rezultatai, būna daugiau depresinių minčių, sunkiau susikaupti darbe, susilpnėja šlapimo srovė.
Būna tokia simptomatika, kad atsiranda mintys, jog geriausi laikai – praeityje. Tai tokias mintis būtų galima sieti su žemesniu testosteronu. Todėl vienas svarbesnių tyrimų vyrams yra testosterono tyrimas. Kai eini darytis tyrimus dėl savęs profilaktiškai, visiems siūlyčiau išsitirti testosteroną, aš visada tiriuosi“, – sakė T. Simaška.
Paklaustas, koks turėtų būti tinkamas testosterono kiekis, jis nurodė, kad nors skirtingų tyrimų nurodomi skirtingi skaičiai, bendras sutarimas toks: „Jei matuojame vienetais, kuriais matuojama Lietuvoje, tai aš norėčiau, kad pas sveiką vyrą testosteronas būtų 20–25. Pas stipriai sportuojantį, atletišką – 25–30. Simptomai, kurie susiję su žemu testosteoniu, atsiranda nuo 15. Tarp 15 ir 30 šiaip yra vadinamoji pilkoji zona, bet jos paprastai mes neliečiame, daugiau siūloma keisti gyvenimo būdą ir tas susitvarkys.
O nuo 15 atsiranda erektilinė disfunkcija, nuovargis, nuo 12 atsiranda patologinis riebalų kaupimasis, kaulų retėjimas. Tarp 8–12 laikomas subnormalus kiekis ir dažniausiai yra gydytinas, o žemiau 8 – gydytinas.“
Jis nurodė, kad tipinį pacientą, kurio testosteronas mažas, galima apibūdinti taip – šiek tiek priaugęs antsvorio, sėslus, nesportuojantis, į klausimą, ar užlipa į 5 aukštą neuždusęs, atsako gal ar seniai lipau, nežino. „Jis pas tave ateina jau pavargęs, blogai miega, dirba pamainomis, nervinasi“, – vardijo jis.
Gydytojas priminė, kad testosteronas gaminasi nakties metu, didžiausias jo koncentracija būna ryte, tad nusprendus pasitikrinti testosteroną, tą būtina atlikti ryte, 8–11 val., nevalgius ir negėrus.
