Valstybinis veiklos auditas atliktas siekiant įvertinti, ar ekstremaliųjų situacijų metu buvo užtikrintas sveikatos sistemos tvarumas. Efektyviau valdyti COVID-19 pandemiją buvo galima labiau įtraukiant privačias įstaigas, specialistus reikėtų rengti ir ekstremalioms situacijoms, tobulinti medicinos atsargų kaupimą, rodo jo išvados.
Kaip skelbiama, tikėtina gyvenimo trukmė dėl kovido 2020 m. Lietuvoje sutrumpėjo nuo 76,5 iki 75,1 metų, ši liga tapo trečia dažniausia mirties priežastimi. Taip pat 2020 m., palyginus su 2019 m., padidėjo hospitalinis mirtingumas patyrus miokardo infarktą ir insultą, o, palyginus su ankstesnių penkerių metų vidurkiu, užregistruota 16 proc. daugiau mirčių.
Anot Valstybės kontrolės, daugiau dėmesio gydymo įstaigos turėtų skirti infekcijų kontrolės reikalavimų laikymuisi, pacientų registracijai ir nepageidaujamų įvykių fiksavimui, pacientų grįžtamojo ryšio, jų nuomonės, stebėsenai.
Net trečdalis susirgę nesikreipė į gydymo įstaigas
2019–2020 m duomenys rodo, kad buvo sutrikdytas prioritetinių prevencinių lėtinių ligų ir vėžio programų vykdymas, 26 proc. šalies gyventojų nurodė, kad per pandemiją atsisakė medicininės priežiūros.
Atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, buvo atvejų, kai pandemijos metu trečdalis gyventojų susirgę nesikreipė į gydymo įstaigas, nors to reikėjo. Dažniausios nesikreipimo priežastys – eilės pas gydytojus (16,7 proc.) ir negalėjimas prisiskambinti į registratūrą (14,1 proc.).
Nors 2021 m. šeimos gydytojų paslaugų mastas buvo atnaujintas teikiant nuotolines konsultacijas, nurodoma, kad, palyginus su 2019 m., vis dar liko mažas ankstyvojo piktybinių navikų (66 proc.), prostatos (priešinės liaukos) vėžio (64 proc.), gimdos kaklelio piktybinių navikų (63 proc.) diagnostikos ir biopsijos medžiagos ištyrimo (60 proc.) paslaugų mastas.
„Palyginus 2021 ir 2017 m. visuomenės nuomonės apklausos duomenis matyti, kad 8 proc. mažiau gyventojų galėjo tą pačią dieną patekti pas šeimos gydytoją, 6 proc. daugiau gyventojų paslaugų laukė ilgiau nei 10 darbo dienų, laukusiųjų gydytojų specialistų ilgiau nei 20 darbo dienų padaugėjo 17 proc.
2021 m. rugsėjo mėn. ilgiau nei prieš pandemiją reikėjo laukti gydytojo hematologo, infektologo, pulmonologo specializuotų planinių ambulatorinių paslaugų, vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos, vaikų ir paauglių psichiatrijos, kardiologinės intervencinės radiologijos dienos stacionaro paslaugų“, – nurodoma ataskaitoje.
Konstatuojama, kad neatkūrus lėtinių, onkologinių ir kitų ligų gydymo paslaugų prieinamumo, blogės šalies gyventojų sveikatos būklė. Taip pat 25 proc. padaugėjo gyventojų, manančių, kad didėja tikimybė patirti žalingą sveikatos paslaugų poveikį (2017 m. – 27 proc., 2021 m. – 52 proc.).
Neatliko galimų pavojų rizikos analizės
„Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) papildomai pavedus pavaldžioms 5-ioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms koordinuoti ir organizuoti COVID-19 ligos gydymo paslaugų teikimą priskirtoje teritorijoje (98 gydymo įstaigoms), nebuvo įvertinos galimybės ir toms įstaigoms kilo problemų dėl didelio priemonių kiekio sandėliavimo.
Žmogiškųjų išteklių, transporto krovinių pervežimo, bet papildomos išlaidos nekompensuotos. LR vyriausiojo epidemiologo pareigas eina ne ministerijos paskirtas pareigūnas, kaip tai nurodo įstatymas, o valstybės tarnautojas – struktūrinio padalinio vedėjas, kuriam vyriausiojo epidemiologo funkcijos pavestos remiantis pareigybės aprašymu“, – rašoma ataskaitoje.
Pažymima, kad pandemijos metu informacinėse sistemose fiksuoti epidemiologiškai reikšmingi duomenys apie užkrečiamąsias ligas turėjo trūkumų: įvedami duomenys buvo ne visiškai tikslūs, dubliavosi, nebuvo sąsajų su įvairiais valstybės registrais, trūko apibendrintos informacijos, reikalingos epidemiologams.
Be kita ko, Ekstremalių sveikatai situacijų centro stebėsena parodė, kad 2017–2019 m. 39 proc. gydymo įstaigų (VšĮ) neatliko galimų pavojų rizikos analizės. 67 proc. nenumatė struktūrinių padalinių, kuriuose būtų teikiama pagalba pacientams, paveiktiems pavojingų medžiagų, 26 proc. – patalpų, skirtų užterštų ir neužterštų pacientų srautams atskirti.
2020 m. nustatyti pažeidimai kartojasi: 21 proc. gydymo įstaigų neturėjo ekstremaliųjų situacijų valdymo planų, 32 proc. neatliko rizikos vertinimo analizės.
Specialistų stygius
Nors SAM pandemijos metu papildomai finansavo 3,4 tūkst. asmens sveikatos priežiūros specialistų mokymus (2020 m. – 1,2 mln. eurų), atsižvelgdama į gydymo įstaigų išreikštą poreikį, tačiau nenustatė specialistų skaičiaus ir jų profesinių kvalifikacijų, kurioms reikalingas tobulinimas.
69 proc. apklaustų gydymo įstaigų, 85 proc. savivaldybių, kaip gydymo įstaigų steigėjų, nevertina, ar specialistų kompetencija pakankama.
Be kita ko, Lietuvos infektologų draugija ir 57 proc. (iš 178) apklaustų gydymo įstaigų nurodė, kad nepakanka infekcijų kontrolės specialistų. Pandemijos metu sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pasitelkti kitų specializacijų gydytojai.
„5 proc. gydymo įstaigų darbuotojų buvo pasitelkta iš kitų nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių gydymo įstaigų. 6-ioms iš 17 savivaldybių nepavyko pritraukti darbuotojų iš privačių gydymo įstaigų. Nė viena gydymo įstaiga nepasitelkė darbuotojų iš nacionalinei sveikatos sistemai nepriklausančių įstaigų“, – rašoma ataskaitoje.
Savanorių darbu pasinaudojo 21 proc. apklaustų gydymo įstaigų, viena iš jų yra sudariusi rezervinį savanorių sąrašą.
Nekaupia medicinos rezervo atsargų
Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad dalies valstybės rezervo medicinos atsargų atkūrimas vėlavo 9 mėn. 2020 m. inventorizuota dalis sukauptų atsargų 3 iš 5 paslaugų tiekimą organizuojančių gydymo įstaigų ir 19 proc. (iš 53) atsakiusių savivaldybių nurodė, kad iš valstybės gautų priemonių nepakako.
49 proc. savivaldybių pavaldžioms gydymo įstaigoms nekaupia reikiamų priemonių, iš jų 26 proc. neturi pakankamai lėšų, 23 proc. – patalpų. 28 proc. apklaustų gydymo įstaigų dėl tų pačių priežasčių turi tik dalį privalomų sukaupti priemonių arba visai jų neturi. Be kita ko, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2020 m., palyginus su 2019 m., ambulatorinėse gydymo įstaigose nustatyta beveik 2 kartus daugiau infekcijų kontrolės reikalavimų pažeidimų (nuo 9,2 iki 16,9 proc.).
Dažniausi pažeidimai: aplinkos paviršių, medicinos prietaisų dezinfekavimo cheminėmis dezinfekavimo priemonėmis ir (ar) sterilizacijos instrukcijų, taisyklių nesilaikymas, neparengti ar netinkamai parengti, neatnaujinti infekcijų kontrolės procedūrų vadovai, higienos planai.
