Paviešinus vadinamuosius „Epsteino failus“, į viešumą imta traukti lietuvių vardus ir pavardes, minimus šiame kontekste, viešoje erdvėje plačiai aptarinėjamas jų vaidmuo, veiksmai, tačiau tai paskatino kalbėti ir apie egzistuojančią problemą, apie kurią vis dar kalbama nedaug – prekybą žmonėmis.
Kaip įtraukiama į prekybą žmonėmis?
Naujienų portalui tv3.lt Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis direktorė, Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovė, teisininkė Arūnė Bernatonytė sako visuomenėje pastebinti vis dar vyraujantį klaidingą įsivaizdavimą, kas yra prekyba žmonėmis, tačiau realybė gerokai sudėtingesnė ir kompleksiškesnė.
„Visuomenėje mes vis dar matome, kad yra labai gajus įsivaizdavimas, kad prekyba žmonėmis yra tik tais atvejais, jeigu žmogus yra per prievartą kažkur išgabenamas, iš žmogaus yra atimami dokumentai, jis yra uždaromas, jam neleidžiama visiškai judėti. Tačiau prekyba žmonėmis labai kinta: ir verbavimo būdai, ir išnaudojimo formos taip pat kinta, lyginant, tarkim, su tuo, kas buvo prieš kokius 30 metų“, – pabrėžia A. Bernatonytė.
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Nukentėjusių nuo nusikaltimų pagalbos centro socialinė darbuotoja Rima Sederevičienė prideda, kad prekyba žmonėmis dažnai taip pat vadinama šiuolaikine ar modernia vergyste dėl daromų nusikaltimų pobūdžio:
„Nors gyvename 21-amžiuje ir atrodo, kad vergovinė santvarka jau seniai praeityje, bet visuomenė prisitaiko ir visada atsiranda apsukresnių žmonių, kurie nepaiso moralės normų, kuriems svarbiausia gauti pelną, išnaudojant kitą žmogų. Tai vienas skaudžiausių žmogaus teisių pažeidimų, kai žmogus tampa pelno šaltiniu kitiems.“
Šiais laikais žmonių verbavimas dažnai prasideda nuo viliojančio pasiūlymo – darbo užsienyje, modelio karjeros, studijų galimybių ar pažadų greitai užsidirbti.
Epsteino tinklo istorijoje aiškėjant, kad į tai buvo įsivėlę ir modelių agentūros, Arūnė prisimena atvejį, kai prieš maždaug dešimtmetį paaiškėjo masinis merginų verbavimo tapti modeliais tinklas, žadant geras karjeros galimybes užsienyje, sukuriant iliuziją.
„Suteikiamas pasiūlymas toks viliojantis, kurio žmogus, realiai būdamas savo pažeidžiamoje gyvenimo situacijoje, gali net ir nepagalvoti atsisakyti, nes tai gali atrodyti vienintelė išeitis jo gyvenime“, – priduria pašnekovė.
R. Sederevičienė paantrina – aukos dažniausiai viliojamos apgaulingais darbo pasiūlymais, pažadais greitai užsidirbti, kuriama „geresnio gyvenimo“ vizija. Tačiau realybė ir sukuriama iliuzija – it diena ir naktis.
„Pastebėjome, kad paskutiniais metais vis daugiau užsieniečių, kurie buvo užverbuoti jų tėvynėje veikiančių darbo agentūrų, atvyko į Lietuvą dirbti legaliose įmonėse, kurios garantavo asmeniui įdarbinimą ir apgyvendinimą, bet realaus darbo jiems tenka laukti hosteliuose ar bendrabučiuose ištisais mėnesiais, mokėti už pragyvenimą, negaunant jokių pajamų.
Taip daugybė žmonių patenka į išnaudotojų skolų spąstus, nes negali nei išvykti į tėvynę, nei Lietuvoje gauti kito darbo. Tai ypač būdinga kai kurioms logistikos srityje veikiančioms įmonėms“, – pavyzdžiu iš praktikos dalijasi R. Sederevičienė.
Ji priduria – nusikaltėliai dažnai apsimeta „geradariais“, siūlančiais paskolinti pinigų, darbą, maistą, parūpinti apgyvendinimą, nuomoti būstą.
Prekybos žmonėmis aukomis gali tapti bet kas
Kaip itin didelėje rizikos grupėje esančius asmenis A. Bernatonytė išskiria jaunus žmones, sulaukusius pilnametystės, kuriems atsiranda galimybė laisvai judėti, vykti į užsienį ir t. t. Specialistė tai įvardija kaip labai rizikingą amžių, ypač jei nevykdoma prevencija ir asmuo nežino, kad viliojantys pasiūlymai gali būti pavojingi, nemoka atpažinti prekybos žmonėmis grėsmių:
„Jeigu mes kalbame apie jaunus žmones, tai ypač mokslas užsienyje, kažkokios galimos karjeros galimybės, geresnio gyvenimo siekiai gali užgožti visą tą mūsų žinojimą, ką mes žinome apie galimus pavojus, ir žmogus gali įsivertinti ir net nesusimąstyti, kad čia reikėtų šiek tiek stabtelėti ir išsianalizuoti situaciją, ar tikrai jokių grėsmių čia negali būti.“
Vis tik nupiešti universalaus paveikslo žmogaus, patenkančio į prekybos žmonėmis spąstus, neįmanoma: tai gali būti ir išsilavinimą, šeimą turintys asmenys. Tačiau, kaip pastebi pašnekovės, verbuotojai dažniausiai išnaudoja jų pažeidžiamumą.
„Ypač pažeidžiami žmonės, kurie turi finansinių sunkumų, neturi tvirto gyvenimo pamato po kojomis, būsto, patiria smurtą, vienišumą, priklausomybes. Tai gali būti vaikai, vyrai ir moterys“, – vardija R. Sederevičienė.
„Taip pat reikėtų nepamiršti, kad dažnai gali būti į prekybą žmonėmis įtraukiami tie žmonės, kurie, pavadinkime, „niekam nereikalingi“ – kurie turi sutrikusį ryšį su savo šeimos nariais arba visiškai su jais nebebendrauja, yra nutrūkęs ryšys, kaip ir minėjau, bedarbiai – tokie asmenys, kurių nelabai kas pasigestų“, – pridėjo A. Bernatonytė.
Verbavime veikia ir vyrai, ir moterys
Prekyba žmonėmis dažniausiai veikia kaip organizuota veikla, kurioje dalyvauja ne vienas asmuo: verbuotojai, transportuotojai, fiktyvūs darbdaviai, kontrolę vykdantys asmenys.
Vis tik, kaip pastebi R. Sederevičienė, tai gali būti ir pavieniai verbuotojai, dažniausiai jie – iš tos pačios bendruomenės, kaip ir auka, mokantys greitai įgyti pasitikėjimą ir pajusti žmogaus pažeidžiamumą. Tai gali būti net artimoje aplinkoje esantys žmonės – kaimynai, giminaičiai ar klasiokai.
Veikiant dideliam žmonių verbavimo tinklui, didelį vaidmenį atlieka tarpininkai – asmenys, surandantys žmones išnaudojimui prekybos žmonėmis tinkle, atrenkantys pažeidžiamus asmenis.
„Paprastai tariant, tai iš tiesų tie asmenys, kaip mes ir šviesdami tiek jaunuolius, tiek kitus asmenis kalbame, gali būti visiškai bet kurie bendruomenės nariai, galbūt netgi turintys kažkokį statusą visuomenėje, taip siekiant sukurti pasitikėjimą“, – aiškino Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis direktorė.
A. Bernatonytė sako bendraudama su moksleiviais girdinti, kad įsivaizduojamas verbuotojo portretas dažnai piešiamas kaip vyras, pilvotas, plikas, tačiau paklausus, ar verbuoti galėtų moteris, dažniausiai atsakymas būna neigiamas. Toks įsitikinimas – klaidingas.
„Kai kalbame apie tuos pačius verbavimus jaunų moterų, merginų būtent, tarkim, dirbti modeliais – tiek drabužių, tiek fotomodeliais ar dar kažkur – labai dažnai gali būti taip, kad tarpininkė bus moteris, kuri sieks sukurti pasitikėjimą. <...>
Kol mes neužtikrinsime švietimo apie tai, kaip atpažinti grėsmę, kaip atpažinti galimą verbuotoją, mes turėsime labai dideles ir baisias pasekmes, nes, iš tiesų, bent vienas iš dešimties gali užkibti ant to kabliuko, net jei švietimas minimalus bus.
Reikia nuolatos apie tai šviesti ir šviesti ne apie tai, kas buvo prieš 10 metų, bet prisitaikyti prie besikeičiančių tendencijų“, – akcentuoja pašnekovė.
Prekybos žmonėmis aukų išnaudojimo formos
Svarbu suprasti, kad prekyba žmonėmis neapsiriboja seksualiniu išnaudojimu, nors būtent ši forma šiuo metu sulaukia didžiausio visuomenės dėmesio.
„Kiek tenka bendrauti su suaugusiais ir vaikais, man atrodo, kad labiausiai visuomenei žinomos formos: seksualinis išnaudojimas ir gal dar prekyba žmogaus organais. Mažiau žinomos: priverstinė elgetystė, fiktyvios santuokos, priverstinis nusikalstamų veikų vykdymas ir įvairios psichologinės kontrolės bei skolų vergovės formos.
Į mūsų centrą paskutinius trejus metus daugiausiai kreipiasi pagalbos nukentėję nuo išnaudojimo darbe vergiškomis sąlygomis tiek legalių darbdavių, tiek fiktyvių, darbdaviais apsimetančių asmenų“, – pastebėjimu dalijasi Nukentėjusių nuo nusikaltimų pagalbos centro atstovė.
Socialinė darbuotoja prideda, kad stebima ryški tendencija – trečiųjų šalių piliečių, atvykusių į Lietuvą užsidirbti ir patenkančių į darbo išnaudojimo situacijas, daugėja:
„Už kiekvieno tokio žmogaus slypi labai sunkūs jų realybės fonai: namuose lieka skurdą patiriantys artimieji, alkani vaikai, sergantiems giminėms reikalingi vaistai. Šie žmonės dažnai jaučia didžiulę atsakomybę už savo šeimas, jų finansinę padėtį sunkina skolos dėl kurių jie negali grįžti į tėvyne be pinigų, o šį pažeidžiamumą verbuotojai labai lengvai išnaudoja.“
A. Bernatonytė taip pat pastebi, kad priverstiniam darbui, darbui vergiškomis sąlygomis išnaudojama daugybė žmonių – ypač atvykėlių iš kitų šalių.
„Labai dažnai priverstiniam darbui yra išnaudojami asmenys, atvykę iš užsienio – migrantai, trečiųjų šalių piliečiai, kai jie yra išnaudojami Lietuvoje arba Lietuva tampa tranzito šalimi, ir jie yra priverčiami vykti į kitą šalį. Jie labai dažnai užverbuojami per pasitikėjimą, dažnai verbuotojas yra tas asmuo, kuris yra atvykęs iš tos pačios šalies, kaip ir jie“, – aiškino teisininkė.
Kalbant apie priverstinį darbą, Lietuvos piliečiai dažniausiai yra išnaudojami užsienio šalyse. Beje, kaip pažymi Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovė, šioje vietoje ir visuomenėje, ir institucijose kyla iššūkis perprasti ribą – kur yra darbo santykių pažeidimas, o kur jau – priverstinis darbas.
Kaip trečią pagrindinę prekybos žmonėmis išnaudojimo formą A. Bernatonytė išskiria išnaudojimą nusikalstamų veikų vykdymui, kai žmonės užverbuojami, pavyzdžiui, narkotikų platinimui, smulkių arba stambesnių vagysčių vykdymui.
Pasitraukti iš šios situacijos, patekus į prekybos žmonėmis tinklą, itin sudėtinga. Žmogus tarsi „įkalinamas“ jame – išnaudotojai naudoja grasinimus, grasina ne tik aukai, bet ir susidorojimu su jo šeima, artima aplinka, pasitelkia bauginimus, manipuliavimą, kurie tampa kontrolės įrankiu. Dažniausias nusikaltėlių „įrankis“ – psichologinis smurtas, kuriamas nepasitikėjimas ir teisėsauga, taip pat kitomis institucijomis.
Ženklai, signalizuojantys apie galimą grėsmę
Mokėti atpažinti pavojų ir suprasti prekybos žmonėmis atvejus, vykstančius šalia mūsų, būtina kiekvienam. Siūlymą labai gerų sąlygų, darbo užmokesčio, nors iš žmogaus nieko nereikalaujama, A. Bernatonytė įvardija kaip vieną pirmųjų ženklų, signalizuojančių apie galimą pavojų patekti į prekybos žmonėmis ir išnaudojimo tinklą.
Ji pabrėžia ir būtinybę kalbėti apie socialiniuose tinkluose vyraujančias grėsmes, šviesti apie atsargų, atsakingą bendravimą su nepažįstamais žmonėmis jose, nes nežinome, kas gali slėptis už profilių. Kaip sako socialinė darbuotoja, dažnai verbuotojai veikia per socialinius tinklus ar kurdami tariamus romantinius santykius.
R. Sederevičienė, aiškindama apie tai, kaip atpažinti prekybos žmonėmis atvejus, sako, kad įtarimą turėtų kelti situacijos, kai žmogus neturi savo dokumentų, galbūt gyvenamosios vietos, pajamų ar jam draudžiama laisvai judėti, bendrauti su kitais žmonėmis. Tai gali signalizuoti, kad žmogus galimai dirba nelegaliai, atlygį gauna maistu ar svaigalais, o gal dirba visai be atlygio už skolas arba sunkiomis, vergiškomis sąlygomis.
„Taip pat – jei jis atrodo įsibaiminęs, nuolat lydimas kito asmens, neturi prieigos prie savo telefono ar pinigų, vykdo nusikalstamas veikas vadovaujant kitam asmeniui ar asmenims (prekyba narkotikais ar kitais nelegaliais svaigalais, kontrabandos gabenimas, vogtų automobilių ardymas, vagystės iš parduotuvių ir pan.).
Ypač reikėtų atkreipti dėmesį, kai žmogui atimama galimybė daryti savarankiškus sprendimus tęsti veiklą ar ją mesti, kai jam uždedamos baudos už išnaudotojo valios nevykdymą, kaltę, kai jis ir pats jaučiasi kaltas už savo situaciją, kai jam grasinama, kad jeigu pasitrauks ar kreipsis pagalbos, bus susidorota su juo ar jo artimaisiais“, – vardijo socialinė darbuotoja.
Pagalba nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis
Kalbėdama apie pagalbą nukentėjusiesiems, A. Bernatonytė pastebi, kad dalis pagalbos ieško iš karto, tačiau nemaža dalis prabyla tik po kelerių ar keliolikos metų. Ji ragina visus Epsteino failų paviešinimo fone ne tik kalbėti apie čia atsidūrusių lietuvių vardus ir pavardes, bet ir galimas aukas, kurios dėl visuomenėje vis dar vyraujančio požiūrio kaltinti aukas dar labiau bijo prabilti ir kreiptis pagalbos.
„Jeigu mes tiktai viešinsim ir kaltinsim, iš to padarysime tiesiog skandalą, mes neturėsime prakalbusių žmonių, kurie pasidalys ir galbūt net kreipsis į teisėsaugą“, – sako pašnekovė.
Nukentėjusiems nuo tokių nusikaltimų kreiptis pagalbos – sunkus, bet svarbus žingsnis. A. Bernatonytė pabrėžia – pagalba yra, skatina nebijoti jos kreiptis ir nelikti vieniems sudėtingoje situacijoje.
„Visos Lietuvoje veikiančios organizacijos, kurios yra Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis narės, teikia kompleksines paslaugas nukentėjusiems. Tai yra tiek pilnai socialinė pagalba, jeigu yra poreikis – apgyvendinimas, užtikrinamas ir maitinimas, aprūpinimas būtiniausioms reikmėms.
Taip pat teikiama teisinė, psichologinė pagalba, žmogaus palydėjimas, tarpininkavimas, atstovavimas, integravimas atgal į darbo rinką ir visuomenę bei visa kita pagalba, kurios poreikis atsiranda teikiant pagalbą pagal individualius asmens poreikius.
Organizacijos siekia kuo labiau atliepti žmogaus poreikius ir visą laiką pagalba yra teikiama. Darbuotojai, organizacijos visada yra šalia, palaiko, padeda išgyventi visą šią situaciją“, – primena Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis direktorė, Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovė.
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Nukentėjusių nuo nusikaltimų pagalbos centre taip pat teikiama kompleksinė pagalba. Pirmiausia aukoms sukuriama saugi erdvė atkurti pasitikėjimą ir savimi, ir aplinkiniais.
„Dažnai žmogus metus ar ilgiau gyveno visiškoje kontrolėje, nežinomybėje, didelėje kančioje. Jis turi teisę jaustis blogai – ir jam būtina saugi erdvė išsipasakoti“, – sako R. Sederevičienė.
Pagalba teikiama priklausomai nuo poreikio: nukentėjusiesiems gali būti suteikiamas apgyvendinimas, aprūpinimas būtiniausioms reikmėms, parūpinamas maitinimas, sveikata, priklausomybių gydymas.
„Teikiame socialinę pagalbą tvarkant dokumentus, įsidarbinimą, būsto nuomą, ryšio su šeima atstatymą. Nors sprendimą priima pats žmogus, mūsų darbas – paaiškinti, kad teisingumą galima atkurti, o išnaudotojai neturi likti nebaudžiami.
Kartu su psichologu ir teisininku padedame žmogui suvokti, kad jis nėra kaltas dėl to, kas jam nutiko. Teikiame emocinį palaikymą viso teisinio proceso metu, užtikriname psichologinę pagalbą, advokato atstovavimą institucijose, palydėjimą į apklausas ar teismo posėdžius. Be šios pagalbos žmogus dažnai net neišdrįstų pradėti teisingumo atkūrimo proceso“, – prideda R. Sederevičienė.
Nukentėjusieji Lietuvoje gali kreiptis į 24/7 visą parą veikiančią pagalbos linija 0 800 91119, skambinant iš užsienio – +370 616 91119. Taip pat galima kreiptis el. paštu [email protected]. Daugiau informacijos rasite paspaudę čia.
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Nukentėjusių nuo nusikaltimų pagalbos centro kontaktus rasite paspaudę čia.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
