Pasak jos, su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų, skirtų įtraukti į prostituciją arba narkotikų platinimą, mažėja.
„Tai tikrai nauja tendencija, kur ikiteisminių tyrimų daugėja, nes, pamenat, keletą metų atgal mes tokio straipsnio neturėjom ir net neturėjom tokių nusikalstamų veikų“, – LRT radijui antradienį sakė N. Grunskienė.
„Dėl prekybos žmonėmis seksualiniam išnaudojimui, dėl vagysčių, narkotikų platinimui, kur anksčiau labai dominavo šie nusikaltimai, šiuo metu šių nusikalstamų veikų sumažėjo“, – pridūrė ji.
Pasak prokuratūros vadovės, šiuo metu vykdomi 22 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis, dešimt iš jų yra susiję su priverstiniu darbu.
Anot pareigūnės, tyrimuose dėl prekybos žmonėmis nukentėjusiaisiais yra pripažinti 111 žmonių, įtariamaisiais – 75 asmenys.
Jos teigimu, bylos yra sudėtingos.
„Turime ir bylų, jau perduotų į teismą, tačiau neturime susiformavusios praktikos, būtent, kad teisme būtų išnagrinėtos tokios bylos. Jos yra labai sudėtingos, kadangi reikalauja daug specifinių žinių, reikalauja, kad būtų išstudijuoti teisės aktai. Ir, aišku, ir vertėjų dalyvavimas turi būti užtikrintas“, – teigė N. Grunskienė.
Pasak jos, nukentėjusiesiems tyrimuose dėl priverstinio darbo dažnai reikalinga pagalba surašant pareiškimus, nes dažnai patyrę išnaudojimą darbuotojai skundžiasi ne dėl paties išnaudojimo fakto, o, pavyzdžiui, dėl to, jog negavo atlyginimo.
„Tai labai norėtųsi, kad nevyriausybinės organizacijos, kurios (...) turi daug besikreipčiančių asmenų, kad padėtų tinkamai surašyti pareiškimus ir kad tyrėjai, kurie dirba su tokio pobūdžio bylomis, jau jie galėtų įžvelgti pradžioje, kokia tai nusikalstama veika“, – kalbėjo generalinė prokurorė.
Seimo kontrolierių įstaiga praėjusią savaitę paskelbė 2024 metų apžvalgą, kurioje teigiama, kad Lietuvoje yra palankios sąlygos tiek piliečių verbavimui ir išvežimui į užsienio šalis, tiek trečiųjų šalių piliečių išnaudojimui šalies viduje.
Anot žmogaus teisių gynėjų, dažniausiai išnaudojimą priverstiniam darbui patiria norintieji dirbti transporto srityje, dažniausiai iš Uzbekistano, Ukrainos, Tadžikistano, Kirgizijos, Rusijos ir Baltarusijos atvykę asmenys.
Ikiteisminiuose tyrimuose Lietuva vis dažniau buvo įvardijama kaip prekybos žmonėmis tikslo šalis.
Didesnį nei fiksuoja teisėsauga realų aukų skaičių, anot Seimo kontrolierių, rodo nevyriausybinių organizacijų pateikti duomenys: pernai jos suteikė pagalbą 107 naujoms prekybos žmonėmis aukoms, dar 132 asmenys gavo tęstinę pagalbą.
Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė LRT radijui sakė, jog dažnai nevyriausybinės organizacijos neturi pakankamai resursų, kad priverstinio išnaudojimo darbui aukoms galėtų teikti kvalifikuotą pagalbą.
„Būna, kad net ir daromas tas vadinamasis crowdfunding'as (sutelktinis finansavimas – BNS), kad būtų surinkta lėšų pasamdyti advokatui. Taip pat valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje nėra specializacijos, kuri galėtų teikti pagalbą prekybos žmonėmis aukoms“, – teigė E. Leonaitė.
Pasak jos, kovoje su prekyba žmonėmis ar priverstiniu išnaudojimu darbui svarbus ir švietimas, profesinių sąjungų vaidmuo, prieinama informacija apie galimybes pasiekti pagalbą.
Seimo kontrolierių įstaiga ministerijoms pateikė rekomendacijas, kuriose ragina stiprinti institucijų, įstaigų ir organizacijų kovą su prekyba žmonėmis per teisės aktų tobulinimą, atskiro biudžeto numatymą ir specialistų švietimą.
Rekomenduojama stiprinti bendradarbiavimą tarp valstybės ir savivaldybių institucijų bei pagalbą teikiančių nevyriausybinių organizacijų, siekiant veiksmingesnės prekybos žmonėmis prevencijos ir pagalbos aukoms.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
