Kiekvienais metais atšilę pavasario orai atneša ne tik žalumą ir gerą nuotaiką, bet ir naujų, būdingų šiam metų laikui, apsinuodijimų bangą.
Toksikologai primena, kad aplinkoje apsinuodijimus sukeliančių medžiagų yra gana daug, todėl reikėtų elgtis atsargiai, o jei įvyksta nelaimė - kuo skubiau kreiptis artimiausią gydymo įstaigą ar skambinti į Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą telefonais (8-5) 236 2052 arba 8 687 53 378.
„Švarinimosi“ pasekmės
Kaip teigė Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėja Ramunė Rutkauskaitė, iš senų laikų atkeliavusi tradicija pavasarį, o ypač balandžio mėnesį, išvaduoti namus nuo per žiemą susikaupusių nešvarumų. Tad pavasarį padaugėja atsitiktinių apsinuodijimų namuose laikomomis ir naudojamomis buitinės chemijos priemonėmis.
„Dalis šių medžiagų yra nekenksmingos ir net suvartoti didesni jų kiekiai nesukelia pavojaus, tačiau kai kurios medžiagos gali sukelti net ir labai sunkius apsinuodijimus, - sakė R.Rutkauskaitė. - Daugelio buityje naudojamų produktų pavojingų medžiagų koncentracijos yra mažos - kai kurių koncentraciją nustato net įstatymai - ir jų sukeliami apsinuodijimai dažnai yra lengvi. Tačiau neretai namuose žmonės turi ir koncentruotų produktų“.
Buityje naudojamos medžiagos - viena margiausių chemine sudėtimi grupių. Pasak specialistės, bendrosios paskirties arba universalūs valikliai, palyginti su kitais buityje naudojamais valikliais, yra mažiausiai pavojingi žmogaus sveikatai. Šių valiklių nuodingumas priklauso nuo veikliosios medžiagos koncentracijos ir gali sukelti vietinius odos, kvėpavimo takų ar virškinamojo kanalo dirginimo reiškinius.
Orkaitės valikliuose neretai yra stipriai veikiančių šarmų, kurie gali sukelti sunkius ar net mirtinus apsinuodijimus.
Vonios ir tualeto valiklių sudėtyje gali būti natrio bisulfato, oksalo rūgšties ar fenolio. Visos šios medžiagos, kaip ir orkaičių valikliai, sukelia cheminius nudegimus. Tačiau fenolis pasižymi ir bendru poveikiu žmogaus sveikatai.
Dar viena labai nuodinga buityje naudojamų valiklių grupė - tai dėmių valikliai, kurių sudėtyje yra chlorinti angliavandeniliai.
Rizikingi pavasario darbai
Pavasarį prasidėjus sodininkystės bei daržininkystės darbams, pasak R.Rutkauskaitės, žmonės taip pat neretai pajunta apsinuodijimo simptomus. Toksikologams jau daug metų tenka gydyti žmones, apsinuodijusius trąšomis, įvairiomis cheminėmis medžiagomis, naikinančiomis kenkėjus - vabzdžius, graužikus.
„Minėtus preparatus gali sudaryti labai įvairios medžiagos, iš kurių didžioji dalis yra labai nuodingos, jų mirtinos dozės svyruoja nuo kelių iki keliasdešimties gramų, - teigia medikė. - Bene saugiausi yra piretrinų grupės insekticidai („Decis“, „Fastac“), kurie žmogui beveik nepavojingi. Kitos kenkėjams naikinti skirtos medžiagos, kurių sudėtyje yra fosforo organiniai junginiai (FOJ) ar panašios į juos medžiagos, sukelia labai sunkius apsinuodijimus“.
Plačiai žemės ūkyje naudojamų mineralinių trąšų sudėtinės dalys yra azotas, fosforas ir kalis. Tokio tipo trąšų nuodingumas yra nedidelis ir žymaus pavojaus nekelia. Sunkesni apsinuodijimai galimi tada, kai trąšose yra įvairių priedų - nitratų, amoniako, herbicidų, insekticidų, geležies.
Labai sunkius ar net mirtinus apsinuodijimus gali sukelti koncentruotos kompleksinės trąšos. Jų sudėtyje esantys nitratai sutrikdo kraujo sugebėjimą pernešti deguonį ir juo aprūpinti visus organus, o amoniakas - sunkius cheminius nudegimus.
Natūralios gamtos nuodai
Dar viena pavasarinių apsinuodijimų grupė, R.Rutkauskaitės teigimu, susijusi su natūraliais, t.y. gamtos sukurtais nuodais.
Pavyzdžiui, pavasarį žydinčiais augalais dažniausiai apsinuodija maži vaikai. Todėl reikėtų stebėti, kad vaikai nevalgytų snieguolių, kuriuose yra vėmimą sukeliančių nuodų.
Suaugusieji neturėtų pamiršti, kad plukėse, šilagėlėse, žibuoklėse ir purienose yra viduriavimą sukeliančių nuodų.
Didžiausią pavojų sveikatai ir net gyvybei kelia paprastasis žalčialunkis, kuriuo kiekvienais metais apsinuodija po keletą žmonių, panorusių savo namus papuošti žydinčiomis šio augalo šakelėmis. Tačiau dėl sunkiai nulaužiamų šakelių neretas pabando nukąsti jas. Po sąlyčio su oda ar gleivinėmis nuodas ne tik sukelia pažeidimus kontakto vietoje, bet ir pasižymi sisteminiu toksiniu poveikiu inkstams, nervų ir kraujotakos sistemoms.
Susiruošę pasimėgauti pirmaisiais pavasariniais grybais - bobausiais - anot R.Rutkauskaitės, neturėtų pamiršti bobausių ruošimo ypatumų. Tai vienintelis Lietuvoje augantis grybas, kurio nuodai verdant pasišalina, lieka nuovire. Todėl nuovirą būtina išpilti, o ne gaminti iš jo padažus ar sriubas. Be to, gaminant bobausius būtina vėdinti patalpas.
„Prie natūralių nuodų yra priskiriami ir gyvačių įkandimai, - sakė medikė. - Paprastoji angis yra vienintelė nuodinga gyvatė Lietuvoje. Pirmieji jos įkandimai po žiemos miego yra pavojingesni, nes tokiu metu ji yra sukaupusi daugiausia koncentruotų nuodų. Gyvatė retai kada puola pirmoji - dažniausiai tai yra savigyna. Todėl nevertėtų angies gaudyti. O jei jau atsitiko nelaimė, reikia kuo skubiau kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą“.
