2019 m. Rusijos pareigūnai vėl atnaujino šią keistą bylą. Po dvejų metų Šveicarijos mokslininkai giliau pažvelgė į vieną iš pagrindinių teorijų. Ar šie ekspertai pagaliau išsprendė įsisenėjusią paslaptį, kas nutiko keliautojams per Diatlovo perėjos incidentą?
Apie incidentą
1959 m. sausio mėnesį penktakursis Uralo politechnikos instituto studentas Igoris Diatlovas vadovavo septynių jaunų vyrų ir dviejų moterų ekspedicijai, kurios tikslas buvo per 16 dienų įveikti 190 mylių (beveik 306 kilometrus) per šiaurinius Uralo kalnus. Vienas jaunuolis, Jurijus Judinas, dėl ligos anksti pasitraukė iš kelionės, o tai galiausiai išgelbėjo jo gyvybę.
Jie ketino pasiekti Vižajaus kaimą. Ten, pasibaigus kelionei, jie turėjo susisiekti telegrama, rašoma interneto portale „All That‘s Interesting“. Tačiau tai taip ir neįvyko, ir vasario 20 d. į kelionę išvyko dingusių jaunuolių paieškos grupė.
Tai, ką paieškos grupė rado po šešių dienų, ją suglumino: perpjauta palapinė ir beveik nuogi negyvi keliautojų Jurijaus Dorošenkos ir Jurijaus Krivoniščenkos kūnai už daugiau nei kilometro. Po kelių dienų buvo rasti dar trys žuvę slidininkai, įskaitant Igorį Diatlovą. Kiti keturi kūnai buvo aptikti pavasarį, kai nutirpo sniegas.
Kai kurie keliautojai patyrė tokius sunkius krūtinės ląstos lūžius, kad juos galima prilyginti automobilio avarijoje patirtiems sužalojimams. Viena moteris, Liudmila Dubinina, neteko liežuvio, akių, dalies lūpų ir dalies veido audinių. Taip pat trūko kaukolės fragmento.
Nors tų metų vasario pabaigoje buvo pradėta baudžiamoji byla, joje galiausiai buvo padaryta išvada, kad žygeivių mirtį sukėlė „stichinė gamtos jėga“. Sovietai šią bylą įslaptino iki 1970-ųjų, o tai sukėlė pasaulinį susidomėjimą šiuo grėsmingu įvykiu.
#abrohilo Hoy te voy a contar la historia del caso Diatlov.
— Una pelirroja ahí ☣ (@Unatalpelirroja) January 13, 2024
El incidente del paso Diátlov fue la muerte inexplicable y misteriosa de nueve excursionistas durante una ruta en un difícil paso de montaña de los montes Urales en la Unión Soviética entre el 1 y 2 de febrero de 1959. pic.twitter.com/G9g8S3SJbd
Daugiau nei pusę amžiaus tyrėjai neišsiaiškino, kas tiksliai įvyko per Diatlovo perėjos incidentą.
Iš daugiau nei 75 galimų teorijų atsižvelgta tik į tris
2019 m. vasarį Rusijoje atnaujintas Diatlovo perėjos incidento tyrimas.
„Artimieji, žiniasklaida ir visuomenė vis dar prašo prokurorų nustatyti tiesą ir neslepia savo įtarimų, kad nuo jų kažkas buvo nuslėpta“, – sakė oficialus Rusijos generalinio prokuroro atstovas Aleksandras Kurenojus, praneša CNN.
Per daugelį metų buvo iškeltos daugiau nei 75 teorijos, pradedant ateivių pagrobimu ir sniego žmogaus išpuoliu, baigiant radiacija dėl slaptų ginklų bandymų ir konfliktu su čiabuviais mansiais.
2019 m. tyrime buvo atsižvelgta tik į tris teorijas, kurios apsiribojo tik su orais susijusiais įvykiais.
„Visi jie kažkaip susiję su gamtos reiškiniais, – tuomet sakė A. Kurenojus. – Apie nusikaltimus negali būti nė kalbos. Nėra nė vieno įrodymo, net ir netiesioginio, kuris būtų palankus šiai versijai. Tai buvo arba sniego lavina, arba sniego plokštė, arba uraganas“.
Draugo prisiminimai
Rusijos Sverdlovsko srities prokuratūros atstovas spaudai per spaudos konferenciją pristatė 400 puslapių originalių bylos dokumentų ir medžiagos bylą bei pranešė, kad po mėnesio prokurorai kartu su gelbėtojų ir ekspertų, įskaitant teismo medicinos ekspertus, grupe apsilankys pačioje Diatlovo perėjos vietoje.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs I. Diatlovo draugas Piotras Bartolomėjus apibūdino savo draugą kaip „nuostabiai išprususį žmogų, sportininką, visada gerai pasirengusį... Juo visada buvo galima pasikliauti“.
El líder del grupo, Ígor Diátlov, había prometido avisar a través de un telegrama a la universidad cuando el grupo regresara al campamento base de Vizhai el 12 de febrero, pero nunca ocurrió...
— RelatandoHistoria (@relatandohisto1) June 19, 2020
Tras esperar unos días, el 20 de febrero salieron a buscar al grupo. ⬇️ pic.twitter.com/av4BmEl0tM
„Tą patį galiu pasakyti ir apie kitus vaikinus, nors mes ir nevykdėme tiek daug ekspedicijų kaip su Igoriu, – sakė jis. – Džiaugiuosi, kad po metų atnaujintas aukšto lygio tyrimas, siekiant suprasti, kas tiksliai įvyko“.
Atmestos hipotezės ir vis dar neatskleista paslaptis
Kaip rašo „Live Science“, 2019 m. Rusijos federalinis tyrimas (o 2020 m. – dar vienas federalinis tyrimas) priėjo prie išvados, kad 1959 m. devynis pasmerktus žygeivius į ledinį kapą greičiausiai pasiuntė sniego plokščių lavina – kai sniego plokštė atitrūksta nuo gilesnio sniego sluoksnio ir dideliais, į blokus panašiais gabalais, slenka žemyn.
O 2021 m. dviejų Šveicarijos mokslininkų žurnale „Communications Earth & Environment“ paskelbtame tyrime pateiktas mokslinis šios pagrindinės teorijos paaiškinimas. Iš tikrųjų ši teorija buvo siūloma jau daugelį metų, tačiau kai kurie žmonės vis dar skeptiškai vertino šį paaiškinimą.
„Be kitų teorijų, buvo pasiūlyta sniego lavinos hipotezė, tačiau ji pasirodė esanti nesuderinama su mažesnio nei įprasta šlaito kampo, lavinos požymių trūkumo ir neįprastų aukų sužalojimų įrodymais“, – rašė tyrimo autoriai.
Tačiau, kaip jie toliau aiškina, įvykio vietoje iš tikrųjų galėjo būti plokščiųjų lavinų įrodymų, kurios galėjo susidaryti dėl vėjo, sukėlusio sniego sankaupas ant šlaito netoli keliautojų stovyklavietės.
Kalta plokščių lavina
Tyrime nurodoma, kad dėl „netaisyklingo reljefo, šlaito įpjovos, padarytos palapinei įrengti, ir vėlesnių sniego sankaupų, sukeltų stipraus vėjo“, galėjo susidaryti sniego plokščių lavina, kuri sukėlė sunkius, tačiau mirtimi nesibaigusius žygeivių sužalojimus prieš jiems mirštant nuo hipotermijos.
Tai atitiktų ir skrodimo rezultatus. Teoriškai lavina užgriuvo ant keliautojų jiems miegant ir privertė juos šaltą naktį bėgti iš palapinės be jokio pasiruošimo, o tai galėtų paaiškinti, kodėl jų kūnai buvo rasti įvairios būklės, be drabužių, su daugybe keistų sužalojimų.
„Netvirtiname, kad išsprendėme Diatlovo perėjos paslaptį, nes niekas neišliko gyvas, kad galėtų papasakoti šią istoriją“, – „Live Science“ sakė pagrindinis tyrimo autorius Johanas Gaume. – Tačiau pirmą kartą parodome, kad lavinos hipotezė yra tikėtina“.
Paslaptis atskleista
Norėdama patikrinti savo teoriją, komanda, remdamasi įvykio meto orų prognozėmis, sukūrė simuliaciją, kad parodytų, kaip lavina būtų užgriuvusi žygeivius. Kadangi keliautojai, kaip spėjama, miegodami gulėjo ant nugaros, staiga ant jų užgriuvusi sniego plokštė galėjo sukelti „sunkius, bet ne mirtinus krūtinės ląstos ir kaukolės sužalojimus“.
El incidente de Diátlov fue la muerte misteriosa de 9 montañeros en los Urales el 2 de febrero de 1959. Finalmente, la ciencia resolvió el misterio. No fueron extraterrestres, ni asesinatos, ni experimentos nucleares. Modelo matemáticos demostraron que la causa fue una avalancha. pic.twitter.com/0oLKolHnq1
REKLAMAREKLAMAREKLAMA— ProletKult (@Proletkult3) November 8, 2022
Žinoma, visa tai tebuvo tik teorija. Tačiau tai buvo pirmas kartas, kai buvo pateiktas tikrai mokslinis Diatlovo perėjos paslapties paaiškinimas, kuris iš tiesų buvo atsparus kontrargumentams.
Ji nepaaiškina visų 1959 m. devyniems keliautojams nutikusių įvykių aspektų, pavyzdžiui, kodėl vienai iš keliautojų trūko liežuvio (vienas iš galimų paaiškinimų – jos lavoną aptiko alkani laukiniai gyvūnai). Net ir atlikus šį naują tyrimą, Diatlovo perėjos byla gali būti niekada iki galo neužbaigta. Vis dėlto šis paaiškinimas yra tvirtas ir logiškas kontrargumentas daugeliui sąmokslo teorijų, kurios ir toliau bus keliamos.
1 ar 2 gyvi ar leisgyviai. Ten,pas juos Sventa,kaip pas mus Kryziu Kalna isniekintu. Juk turejo ir Maidstone,o del vandens gali " gerti" sniega,juk sniegas virsta vandeniu.Sorry,cia mano nuomone buvo is pat pradziu. Grazios dieneles visiems.
