Štai klaipėdiečiui Ramūnui Zabolotinui, žinomu „Senovės kuršio“ slapyvardžiu, pavyko Kuršių mariose užfiksuoti keistai ant vandens susiraizgiusį sniegą. Įspūdžiais vyras pasidalino savo „Tik Tok“ paskyroje.
„Darbuojamės šiek tiek uoste su laivu. Žiūrėkite, koks gamtos reiškinys – nesuledijęs sniegas susigarbanojo! Gerai atrodo“, – sakė jis, nukreipdamas telefono kameros vaizdą į marias.
@curonia Įdomi ta mūsų gamta. Jei neklystu šis reikškinys vadinas sniegtyža. #nature #snow #ice #winter #portlife #fy #lithuania #klaipeda #lietuva ♬ original sound - Senovės Kuršis
Neteko regėti
Vaizdo įraše užfiksuotas susidaręs gamtos reiškinys daugumai socialinio tinklo vartotojų buvo nematytas. Kai kurie jų pamanė, kad tai yra ne sniegas ar ledas, o į marias išbėgę teršalai.
„Dauguma žmonių manė, kad tai yra teršalai, tačiau čia tėra tik gamtos išdaiga. Lauke tuo metu buvo 0 laipsnių šilumos, vandens temperatūra irgi 0 laipsnių, tad krentantis sniegas tiesiog neištirpo ir sudarė plėvelę ant vandens.
Tuomet vandens srovės tą plėvelę sustūmė ir išėjo toks vaizdelis“, – susisiekus su klaipėdiečiu pasakojo Ramūnas.
Susisiekus su hidrometeorologais paaiškėjo, kad šis gamtos reiškinys galimai yra sniegainė (ižas), dar kitaip žinomas „sniegtižės“ pavadinimu.
Toks reiškinys Kuršių mariose arba Baltijos jūros pakrantėje dažniausiai pastebimas pirmoje gruodžio pusėje, kuomet iškritęs sniegas esant 0 laipsnių temperatūrai tirpsta lėtai ir plaukia vandens paviršiumi.
Apie tai, kas yra sniegainė bei kaip ji susiformuoja, socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino ir hidrometeorologijos tarnyba „Meteo.lt“:
„Klaipėdoje užfiksuotas labai įdomus reiškinys. Internete pasirodęs ir nemažai žmonių dėmesio susilaukęs įdomiai atrodantis susiraukšlėjęs sniegas ant vandens kai kuriems priminė vatą ar netgi pyrago tešlą. Panašu, kad tai yra įdomiai atrodanti sniegainė / sniegtižė (angl. slush ice; ru. cнежура).
Toks reiškinys pamažu susiformuoja stipriai sningant ant arti užšalimo taško (~0 °C) esančio vandens paviršiaus. Gausiai krentantis sniegas pasiekęs vandens paviršių netirpsta, sulimpa ir prisipildo vandens, todėl susidaro klampi sniego masė.
Palankios sąlygos visam tam dar ir įdomiai susiraukšlėti atsirado dėl nedidelio bangavimo (pvz. dėl vėjo ar praplaukiančių laivų) bei Klaipėdos sąsiaurio srovių. Reiškinys dažnai fiksuojamas Arkties regione. Audrų metu laikomas pavojingu, nes sukelia spartaus apledėjimo pavojų laivams.“
