Australijos Kanberos ligoninės gydytojus šokiravo radinys pacientės galvoje. Neurochirurgė Hari Priya Bandi iš moters smegenų ištraukė 8 cm ilgio parazitinę apvaliąją kirmėlę, rašo „The Guardian“.
64 metų pacientė pirmą kartą į vietos ligoninę buvo paguldyta 2021 m. sausio pabaigoje po to, kai tris savaites kentė pilvo skausmus ir viduriavimą, po kurių nuolat kamavo sausas kosulys, karščiavimas ir prakaitavimas naktį.
2022 m. jos simptomai taip pat pasireiškė užmaršumu ir depresija, todėl buvo nukreipta į Kanberos ligoninę. Atlikus jos smegenų magnetinio rezonanso tomografiją, buvo nustatyti pakitimai, dėl kurių prireikė operacijos.
Netikėtas radinys galvoje paskatino gydytojus ieškoti priežasčių, iš kur moters smegenys galėjo atsirasti kirmėlė ir kokį gydymą pacientei taikyti. Medicinos vadovėliuose jokios informacijos apie tokią kirmėlę nebuvo, todėl gydytojai kreipėsi į mokslininkus.
Vienas iš jų išsiaiškino, kad tai Ophidascaris robertsi – apvalioji kirmėlė, paprastai aptinkama pitonuose. O Kanberos ligoninės pacientė yra pirmoji pasaulyje, kuriai šis parazitas nustatytas kaip žmogui.
Nežinomų infekcijų daugėja
Nors toks atvejis yra pirmas, tikriausiai jis ne paskutinis. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, maždaug 75 proc. visų naujų virusų yra kilę iš gyvūnų.
Anot Kanberos ligoninės gydytojo Sanjaya Senanayake, šis atvejis atkreipė dėmesį į gyvūnų žmogui perduodamų ligų grėsmę, atsižvelgiant į tai, kad žmonės ir gyvūnai darosi vis artimesni.
„Pasaulyje per pastaruosius 30 metų atsirado apie 30 naujų infekcijų“, – teigė S. Senanayake.
„Apie 75 proc. iš visų pasaulyje atsirandančių infekcijų yra zoonozinės, t. y. iš gyvūnų pasaulio perduodamos žmonėms. Tarp jų yra ir koronavirusas“, – pridūrė gydytojas.
Jis pabrėžė, kad šis australės atvejis nesukels pandemijos. Tačiau pitonai ir juose gyvenantys parazitai aptinkami kitose pasaulio šalyse, todėl tikėtina, kad ateinančiais metais bus atpažinti ir kiti atvejai.
Ligų daugėja dėl klimato kaitos
Gydytojai vis dažniau susiduria su nematytų ligų atvejais arba žinomų, bet tik tam tikroje pasaulio dalyje vyravusių infekcijų protrūkiais.
Vakarų Nilo karštligė Jungtinėse Valstijose pasirodė 1999 m. ir nuo to laiko tapo labiausiai paplitusia uodų platinama liga šalyje, kuria kasmet suserga tūkstančiai žmonių.
Uodų platinama maliarija plinta į vis didesnę Afrikos teritoriją.
Itin pavojingos tapo erkės. Per pastaruosius du dešimtmečius Laimo ligos, anaplazmozės ir encefalito atvejų JAV padaugėjo daugiau nei dvigubai. Europoje, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose šią vasarą siautė Krymo-Kongo hemoraginė karštligė. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo jos miršta nuo 10 iki 40 proc. užsikrėtusiųjų.
Šias tendencijas galima paaiškinti keliais veiksniais, tarp kurių ne mažiau svarbūs yra demografiniai ir žemės naudojimo pokyčiai, dėl kurių žmonės ir užkrečiamųjų ligų pernešėjai suartėja. „Tačiau daugelis modelių rodo, kad vyraujantis veiksnys yra temperatūra“, – sako Jasonas Rohras, infekcinių ligų biologas ir Notre Dame'o universiteto Biologijos mokslų katedros vedėjas.
Anot profesoriaus Matthew Bondso, klimatas „daro didžiulę įtaką įvairių sveikatos intervencijų veiksmingumui“. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKG) duomenimis, kiekvienas laipsniškas pasaulinės temperatūros padidėjimas lems daugiau mirčių nuo infekcinių ligų ir kitų priežasčių.
Tačiau ne visos pernešėjų platinamos ligos vienodai ar vienodai reaguos į vidutinės pasaulinės temperatūros kilimą, pastebi Stanfordo universiteto mokslininkai Davidas Relmanas, Thomas Charlesas Meriganas ir Joan Merigan. „Šylant klimatui, liga, kuri vienoje vietoje tampa labiau paplitusi ir sunkesnė, kitur gali tapti mažiau paplitusi, o kitoje vietoje gali pasireikšti kitoks laiko ir geografinis modelis“, – pažymi D. Relmanas.
