Mažėjančios vaikų skiepijimo apimtys, elgsenos ir mitybos įpročių pokyčiai ir, žinoma, klimato kaita – visa tai prisidėjo prie to, kai pavojingos ligos, kurios, kaip buvo manoma, liko praeityje, sugrįžta į šalis, kuriose anksčiau jų beveik nebuvo.
Bakterijos tampa vis atsparesnės mūsų antibiotikams, todėl kyla grėsmė, kad vienas iš labiausiai per pastaruosius 100 metų pasikeitusių vaistų taps atsparesnis.
Nors turtingos valstybės sugebėjo panaikinti daugelį ankstesnių šimtmečių epidemijų, vykdydamos suderintas skiepijimo kampanijas, platindamos pranešimus apie visuomenės sveikatą ir kurdamos šiuolaikinius vaistus, XXI amžiuje padėtis pasikeitė. Dėl COVID-19 pandemijos ir rekordinius karščius lemiančios klimato kaitos sveikatos sistemos atsiduria užnugaryje, kai reikia kovoti su kai kuriomis seniausiomis ligomis.
Štai penkios ligos, kurios sugrįžo iš senovės:
Tymai
Tymai yra viena iš labiausiai užkrečiamų žmonių ligų, kurios epidemijos kildavo kas dvejus ar trejus metus ir sukeldavo daugiau kaip 2 milijonus mirčių.
Viskas pasikeitė, kai vadinamasis šiuolaikinių vakcinų tėvas Džonas Franklinas Endersas sukūrė vakciną. Pirmoji vakcina buvo licencijuota 1963 m., po to skiepijimas plačiai paplito. Kadangi tymais užsikrečiama labai greitai, norint sustabdyti ligos plitimą, kolektyvinis imunitetas turi būti stiprus ir siekti bent 95 proc.
Šiais laikais tokių skaičių nebepavyksta pasiekti, todėl visoje Europoje kilo ligos protrūkiai. Anot „Politico“, pastaraisiais metais Jungtinė Karalystė, Graikija, Čekija ir Albanija prarado laisvų nuo tymų šalių statusą. Vos per du 2023 m. mėnesius Europoje jau užfiksuota 900 tymų atvejų. Tai viršija bendrą 2022 m. skaičių.
Nyderlandai įspėjo, kad sumažėjusi skiepijimo aprėptis šalyje reiškia, jog tymai gali vėl atsinaujinti. Jungtinės Karalystės Sveikatos apsaugos agentūra liepos mėnesį teigė, kad Lodone dėl kelerius metus mažėjusių skiepijimo apimčių (prie kurių prisidėjo ir koronaviruso pandemija) galima tikėtis dešimčių tūkstančių susirgimų.
Duomenys iš Londono piešia „slogų vaizdą“, sako Oksfordo vakcinos grupės direktorius Andrew Pollardas. „Negalime nuvertinti šios žinios rimtumo“, – sakė jis.
Sifilis
Sifilis, dar žinomas kaip venerinė liga (VL) arba raupai, yra lytiškai plintanti bakterinė liga, kurią galima gydyti penicilinu, jei liga pastebima anksti.
Priešingu atveju sifilis progresuoja etapais: pirmasis yra neskausminga žaizda, antrasis – bėrimas su kitais simptomais, tokiais kaip karščiavimas ar nuovargis, o trečiasis – latentinis etapas, kai bakterijos lieka organizme, bet nesukelia žymesnių sveikatos problemų. Paskutinė stadija gali prasidėti praėjus dešimtmečiams po pirmosios infekcijos ir gali pažeisti organus bei sukelti mirtį.
Apskaičiuota, kad XVIII a. pabaigoje daugiau nei vienas iš penkių Londono gyventojų maždaug iki 35 metų amžiaus sirgo sifiliu. Dabar šalies Sveikatos apsaugos agentūra vėl pastebi didžiulius šuolius, o 2022 m. užregistruotų atvejų skaičius – 8 692 – yra didžiausias metinis skaičius nuo 1948 m.
Tai vyksta ne tik Jungtinėje Karalystėje. Naujausi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro metiniai epidemiologiniai tyrimai rodo, kad visoje Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje sergamumas didėja. Didžiausias sergamumo rodiklis 2019 m. buvo Maltoje, po jos seka Airija.
Kodėl ligos atvejų daugėja?
Atsitiktiniai lytiniai santykiai yra lengvesni nei bet kada anksčiau, nes visur paplitusios pažinčių programėlės ir populiarėja chemseksas. Tačiau šį augimą lėmė ne tik rizikingesnis elgesys. Manoma, kad dėl padidėjusio skaičiaus kalti ir seksualinės sveikatos paslaugų apkarpymai, pavyzdžiui, Anglijoje 1 mlrd. svarų sterlingų sumažinti asignavimai.
Podagra
Karalių liga sugrįžo ir šį kartą nuo jos kenčia ne tik karališkosios šeimos nariai, besimėgaujantys raudona mėsa ir alkoholiu.
Podagra yra skausminga artrito rūšis, kai aplink sąnarius, dažnai didįjį kojos pirštą, susidaro maži kristalai. Sergančiųjų podagra daugėja visame pasaulyje, o 1990–2017 m. JAV ir Kanadoje podagros paplitimo įverčių augimas buvo didžiausias.
Podagros rizikos veiksniai yra šie: vyrai, nutukimas, sveikatos problemos, pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis ir cukrinis diabetas, ir maisto produktų, kuriuose yra daug fruktozės, vartojimas. Ji taip pat didėja kartu su alkoholio vartojimu.
Nutukimo rodikliams Europos regione nerodant jokių lėtėjimo ženklų, atrodo, kad karalių liga gali greitai neišnykti.
Raupsai
Sunki odos liga, kurią sukelia bakterijos ir dėl kurios pažeidžiami nervai bei prarandamas odos, akių ir nosies jautrumas. Anksčiau retas Vakarų šalių gyventojas buvo susidūręs su raupsais. Dabar viskas keičiasi.
Naujausi pranešimai rodo, kad JAV Floridos valstijoje raupsai galėjo tapti endemine liga. Per pastarąjį dešimtmetį JAV pietrytinėse valstijose užregistruotų atvejų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai.
Nors dėl ligos atvejų padaugėjimo kaltinamas nesveikas gyvenimo būdas, mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį į prastą šios ligos valdymą.
Istoriškai susiklostė, kad sergantieji šia liga buvo siunčiami į atokias karantino salas, vadinamąsias raupsuotųjų kolonijas. Dabar šią ligą galima išgydyti kelis mėnesius trunkančiu gydymu įvairiais vaistais, o anksti susirgus galima išvengti neįgalumo.
Maliarija
Maliarija ne visada buvo liga, kuria sirgo tik atogrąžų regionai Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Maliarijos atvejų buvo pastebėta pelkėtose Paryžiaus vietovėse ir palei Londono Temzės upę, o XIX a. pabaigoje Italijos Sardinijoje 100 tūkst. gyventojų teko 300 mirčių. Tačiau Europai pavyko išnaikinti maliariją, įgyvendinus didžiulę pokario metų insekticidų purškimo, pelkių sausinimo ir gydymo vaistais programą.
Nors maliarija į mūsų regioną dar visiškai negrįžo, išskyrus keletą kitų uodų platinamų ligų atvejų, ligos plitimas turėtų būti įspėjimas. Birželio mėnesį JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras paskelbė perspėjimą dėl kelių vietinių maliarijos atvejų.
Kalbėdamas apie Europos likimą, Pasaulinio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo vadovas Piteris Sandsas teigė, kad regione daugėjant ekstremalių oro sąlygų, Europoje „gali sugrįžti maliarija“.
