„Skubėkite linksmintis, nes 2012-12-21 žmonijos laukia žūtis!“ Gal būtų ir baisoka, jei pasaulio pabaiga būtume bauginami pirmą kartą. Pasirodo, vos žmonėms išmokus rašyti, imta nuolat gąsdinti pasaulio pabaiga.
Baugino šešetai
Bene pirmieji žmonijos pražūtį pranašavo ir molio lentelėse dantiraščiu dar 2700 metų prieš Kristų aprašė senovės šumerai. Epe apie Gilgamešą jie rašė, kad karalius Ziusudras kartu su išminties dievu Enkiu pastatęs laivą – arką, kad išsigelbėtų nuo pasaulinio tvano.
666-ieji. Trys šešetai – Šėtono, Žvėries skaičius. Negi tokiais metais galima tikėtis ko nors gero? Tikintieji gyveno baimėje iki pat Naujųjų 667-ųjų. Tada nutarė, kad, šiaip ar taip, žmonijai atsipalaiduoti anksti, Šėtonas užvaldysiąs vėliau – 999 metais.
1000-ieji metai. Graži sukaktis, tiesa? Tačiau naujųjų tūkstantųjų metų Europoje buvo laukiama su baime. Mat buvo plačiai išplitęs gandas, kad Žemėje žmonėms lemta gyventi tik 1000 metų.
1033-ieji. Tais metais bauginta Kristaus nukryžiavimo 1000 metų sukaktimi. Kaip netikėsi, kad už šį poelgį žmonijos nelaukia Dievo rykštė?
1284 metai. Vėl Šėtono skaičius „666“. Kur? Romos popiežius Inokentijus III paskelbė, kad ateinąs pasaulio prakeiksmas – praėję lygiai 666 metai nuo islamo atsiradimo.
1658 metai. Žymusis Amerikos atradėjas Kristoforas Kolumbas (1451–1506) parašė „Pranašysčių knygą“, o joje 1658-aisiais išpranašavo visko pabaigą. Skaitydamas knygą vienuolis dominikonas Tomazas Kampanela patikslino, jog tai įvyksią 1603 metais – Žemė susidursianti su Saule.
1666 metai. Žinoma, vėl Šėtono skaičius... Anglijoje – panika, masiškai išparduodamas turtas, dosniai šelpiami elgetos, masiškai stojama į vienuolynus – paskutiniąsias dienas praleisti maldose. Valdžiai net teko suimti kelis aktyviausius panikos skleidėjus.
Mormonai ir baptistai
1843-ieji. Amerikiečių ūkininkas Viljamas Mileris (1782–1849) ėmė rašinėti publikacijas, kuriose „faktais iš Biblijos“ grindė, kad tų metų balandį į Žemę nužengsiąs Mesijas. Nurodytą dieną ant kalno Jėzaus laukė būrys patikėjusiųjų, bet, žinoma, nesulaukė. Gabumų vaizdžiai rašyti turėjęs V. Mileris dar kokius 5 kartus tikslino, kada įvyksianti apokalipsė. Juokingiausia tai, jog kaskart jo rašliavos plito vis didesniu tiražu. Jei manote, kad įpykusi minia galiausiai pranašą nevykėlį sumušė, tai klystate. V. Milerio pasekėjai šiandien vadinami baptistais – septintosios dienos adventistais.
Tiems metams apokalipsę pranašavo dar vienas amerikietis, kitos religinės sektos – mormonų – įkūrėjas Džozefas Smitas (1805–1844). Kandidatuodamas į JAV prezidentus, Dž. Smitas perlenkė lazdą – apsiskelbė Dievo pasiuntiniu, pranašu, įteisinančiu daugpatystę ir kitas „tiesas“. Pats D. Smitas savo pranašyste įsitikinti nespėjo – 1844 metais jį nulinčiavo įpykusi amerikiečių minia.
1900-ieji. Vėl „apvali“ data, vėl pranašystės apie pasaulio pabaigą. Aktyviausiai gąsdino Rusijos sekta „Raudonosios mirties broliai ir seserys“, raginę gelbėtis per aukas. Sektantai, matyt, dosniai aukojo, nes apokalipsė ir vėl neįvyko. Tiesa, ne visiems – 862 „raudonosios mirties broliai ir seserys“, sugužėję į pastatą Kargopolyje, mėgino susideginti. Kariai daugelį ištraukė, bet šimtinė sektantų žuvo ugnyje.
Paslaptingoji uodega
1910-ųjų gegužės 18-oji – pirmoji „mokslinė“ pasaulio pabaiga, sukėlusi bene daugiausiai kalbų, baimės, o kai kam davusi... gražaus pelno. Viskas prasidėjo astronomams paskelbus, kad tądien Žemė kirs Halio kometos uodegą, kurioje – spektrinė analizė parodė – yra nuodingo ciano, smalkių ir kitokių toksiškų chemikalų, galbūt net pražūtingų bakterijų!
Prieš „lemtingąją dieną“ padaugėjo savižudybių, o gegužės 18-ąją daugybė žmonių, užuot ėję į darbą, slėpėsi namuose ir jų rūsiuose. Kalnakasiai, atvirkščiai, atsisakė leistis į šachtas, bijodami būti palaidoti gyvi. Žmonės nuo namų nuiminėjo žaibolaidžius, traukėsi nuo pakrančių, nes tikėjo kilsiant cunamį.
Nors Žemė apskaičiuotą dieną iš tikro kirto kometos uodegą, bet pastaroji – labai reta, o Žemė turi apsauginį šarvą – atmosferą, tad niekas nieko nepajuto. Bene vienintelė pranašystės pasekmė – parduota rekordiškai daug tą įvykį aprašančių leidinių ir binoklių. O daugiausia apsukruoliai pasipelnė bailiams iškišę visą galybę nereikalingų vaistų ir ampulių su „kometos dujų priešnuodžiais“.
Svarbu pasilinksminti
1982 metai. Du astronomai išleido bestseleriu vėliau tapusią knygą, kurioje gąsdino „Jupiterio efektu“. Autoriai rašė, kad planetos išsidėstysiančios taip, jog Žemėje sutriksianti gravitacija ir visi žūsiantys. 1999-aisiais vienas iš autorių tyliai prisipažino, kad gėdinasi savo rašliavų.
1993-iųjų spalio 24-oji. Kijevo Sofijos sobore mėgino susideginti šimtai „Baltosios brolijos“ sektantų – jie taip ruošėsi tądien, jų įsitikinimu, turėjusiai įvykti pasaulio pražūčiai. Didžiulės milicijos pajėgos vos pajėgė išvaikyti minią fanatikų – potencialių savižudžių, o 3 sektos lyderiai už kurstymą buvo nuteisti kalėti po 4–7 metus.
2000-ųjų sausio 1-oji. Tądien laukta garsiosios „Y2K“ problemos – bijota, kad masiškai užstrigs kompiuteriai, tad kils daugybė baisių aviacijos, geležinkelio, pramonės katastrofų, o gal net pasaulinis atominis karas, pasibaigsiantis žmonijos žūtimi.
2011-ųjų gegužės 21-oji. Tądien masinę žūti per milžinišką žemės drebėjimą išpranašavo 90-metis Kalifornijos (JAV) pamokslininkas Haroldas Kempingas. Jis tikino, kad tai išskaitęs Biblijoje, kurią studijuojąs jau net 70 metų. Perspėjimui neišsipildžius, senelis apokalipsės datą nukėlė į šių metų spalio 21-ąją. Tada prisiminta, kad H. Kempingas Žemę jau „laidojo“ 1994-ųjų rugsėjo 6-ąją, bet ir tąkart pasiteisino paklaidomis. Šiaip ar taip, 2012-ųjų spalio 21-osios apokalipsei ruošiasi ir mūsų tautiečiai – kaip minėta, „Facebook'e“ raginama tądien skaniai, brangiai pavalgyti, gerai išgerti ir šėlti visą naktį. Na, tai mes mokame ir be raginimų.
Vis tiek žūsime
Šiemet kaip reta daug gąsdinimų apokalipse (apie tai rašėme ankstesniame rašinyje). Jei nežūsime – nenusiminkite, ramybės nebus. Garsioji aiškiaregė bulgarė Vanga 2014-iesiems išpranašavo milijonų žūtį per cheminį karą, o Rusijos astrofizikas Habibula Abdusamatovas gąsdina staiga prasidėsiančiu pražūtingu ledynmečiu.
2016 metai – tvano metai. Pasak klimatologo Džeimso Hanseno, tirpstantys ledynai, be abejo, užliesiantys didžiumą Žemės sausumos. Išsigelbėsiantys tik turtuoliai, kurie lindės specialiose kalnų slėptuvėse. Jau galima užsisakyti bilietus, tik kaina aukštoka – milijonas dolerių.
2018-ieji. Numatomas Trečiasis pasaulinis branduolinis karas, atseit išpranašautas paties Nostradamo. Jis gi aiškiai parašęs: „Kai 18 varpo dūžių pilnatvėje nuaidės, dangus taip sualsuos ugnimi, kad baltos jūros ims dejuoti, o juodos upės sustos tekėjusios“. Turbūt ir vaikui aišku, ką tai reiškia: per pirmąją liepos pilnatį Kinija raketomis smogs į Baltuosius rūmus, rusai – į Pekiną, o amerikiečiai keršys ir tiems, ir tiems.
Galima būtų tęsti pasaulio pabaigos pranašystes, bet blaiviai mąstantis skaitytojas tikriausiai jau suprato visų spėliotojų nepatikimumą ir dažnai net aiškų kvailumą. Šventuosiuose raštuose, legendose, senovės kalendoriuose ar aiškiaregių vizijose nėra jokios patikimos informacijos apie pasaulio pabaigą.
Vis dėlto mokslas, kuris remiasi vien patikrinamais įrodymais, iš tikro piešia pesimistinę žmonijos pabaigą. Žemė gyvuos ne amžinai. Tiksliau, Saulė, kuri iš dujų ūko susiformavo prieš 4,57 milijardo metų, švies ne amžinai. Po 3–4 milijardų metų ims išsekti Saulės energija, ji pradės smarkiai plėstis ir prieš užgesdama sudegins ir į save įtrauks Žemę su viskuo, kas joje gyva. Tiesa, žmonijos tada greičiausiai jau nebus. Tik ar ji išnyks dėl branduolinės katastrofos, ar dėl besaikės taršos, piktų ateivių, dėl genetiškai naujo viruso ar dar dėl kokios nors priežastis – nežino niekas.
Sigitas STASAITIS
