Seimo Pirmininkė Irena Degutienė sako skeptiškai žiūrinti į Konstitucijos pataisą, kuri leistų kandidatuoti į Seimą piliečiams nuo 21 metų. Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga (LSDJS) šią iniciatyvą palaiko.
„Aš skeptiškai žiūriu į jaunų žmonių įtraukimą į politinį gyvenimą. Politikoje reikia turėti patirties ir išminties. Jeigu pažiūrėsim į senas demokratines valstybes, ten politikoje jaunų žmonių nėra“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė I. Degutienė.
Pasak jos, neįmanoma tiesiog baigus politikos mokslus iš karto ateiti į politiką ir elgtis teisingai, tam reikia subręsti. Ji pažymėjo, kad 21 metų sulaukę asmenys dar net nėra baigę aukštojo mokslo studijų.
LSDJS vadovas Juras Požela sakė, kad tokie argumentai jo organizacijai yra nesuprantami. Jo teigimu, nuspręsti, kas tinkamiausiai gali atstovauti tautai, turi tik pati tauta.
LSDJS taip pat atkreipė dėmesį, kad amžiaus cenzas kandidatuojant į Europos Parlamentą yra mažesnis negu kandidatuojant į Seimą.
„Kyla klausimas, ar pagal gerbiamą Seimo Pirmininkę tautai atstovauti Europoje patirties užtenka nuo 21 metų, o Lietuvoje – tik nuo 25?“ , – klausia J. Požela.
Organizacijos teigimu, mažas jaunų žmonių politinis aktyvumas yra susijęs su jų negalėjimu būti renkamais patiems. Pasak jos, daugumoje Europos valstybių tokio didelio skirtumo tarp pasyviosios ir aktyviosios rinkimų teisės nėra.
Konstitucijos pataisą, numatančią, kad į Seimą galėtų kandidatuoti asmenys nuo 21 metų, dar 2008 m. pabaigoje pateikė Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys. Šią savaitę ją svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Seimo Valdymo ir savivaldybių komitetas, remdamasis Seimo teisininkų pastabomis, jau pareiškė, kad prieštarauja tokiam pasiūlymui.
Šiuo metu Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, jog Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs su priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.
