REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Parlamentarų aktyvumas: kai dirbama tik „popieriuje“

Darbdavių atstovas: sako, kad pakliuvo į avariją, o ilsisi soduose ar sanatorijose

Darbas su rinkėjais, komandiruotės, dalyvavimas bendruomenių renginiuose. Neretai šie „reikalai“ užgožia Seimo narių tiesioginę pareigą – dalyvauti posėdžiuose ir balsuoti dėl įstatymų pataisų.

Darbas su rinkėjais, komandiruotės, dalyvavimas bendruomenių renginiuose. Neretai šie „reikalai“ užgožia Seimo narių tiesioginę pareigą – dalyvauti posėdžiuose ir balsuoti dėl įstatymų pataisų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Portalas tv3.lt nutarė apžvelgti nuo pat 2012-2016 m. Seimo kadencijos pradžios iki šiol dirbančių Seimo narių posėdžių lankomumo ir dalyvavimo balsavimuose statistiką.

REKLAMA

Balsavo mažiau negu dešimtadalyje balsavimų

Remiantis Seimo internetiniame tinklalapyje pateikta parlamentarų darbo statistika, matyti, kad daugiau negu pusę balsavimų dėl įvairių klausimų yra praleidę 46 nuo pat 2012-2016 m. Seimo kadencijos pradžios dirbantys parlamentarai, tai yra apie trečdalis tautos išrinktųjų.

Penketuke daugiausia balsavimų plenarinių ir komitetų posėdžių metu dėl teisės aktų projektų praleidusių Seimo narių yra ministrų.

REKLAMA
REKLAMA

Penketuką pradeda Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakcijos atstovas, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Emanuelis Zingeris. Šis Seimo narys turėjo balsuoti 4663 kartus, tačiau šią pareigą atliko 941 kartą, tai yra balsavo 20,18 proc. tų kartų, kada tai turėjo daryti.

Daugiau kartų už konservatorių savo pareigų neatliko teisingumo ministras, socialdemokratas Juozas Bernatonis. Seimo narys J. Bernatonis balsavo 936 kartus iš 4654 kartų (20,11 proc.).

Parlamentarai kultūros ministras, „darbietis“ Šarūnas Birutis ir susisiekimo ministras, socialdemokratas Rimantas Sinkevičius dalyvavo balsavimuose dėl teisės aktų projektų dar mažiau. Š. Birutis balsavo 467 kartus iš 4654 kartų, kai tai privalėjo daryti (10,03 proc.), o R. Sinkevičius – 462 kartus iš 4663 (9,91 proc.)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Daugiausiai balsavimų šiuo metu praleidęs parlamentaras – premjeras, socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Savo pareigą jis atliko 440 kartų iš 4663 kartų ir tokiu būdu dalyvavo tik 9,44 proc. balsavimų.

Krepšinio legenda rodo pavyzdį

Penketuką Seimo narių, kurie praleidę mažiausiai balsavimų dėl teisės aktų, pradeda TS-LKD frakcijos atstovas, Sveikatos reikalų komiteto narys Kazimieras Kuzminskas. Parlamentaras balsavo 3977 kartus iš 4663 kartų, kuriuose turėjo balsuoti (dalyvavo 85,29 proc. balsavimų). Gana panašiu rezultatu galėtų pasigirti ir kitas konservatorius, Pranas Žeimys, kuris balsavo 4001 kartą iš 4663 kartų (dalyvavo 85,80 proc. balsavimų).

REKLAMA

Dar didesniu aktyvumu gali didžiuotis valdančiosios koalicijos atstovai Seime „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius ir „darbietis“ Jonas Kondrotas. V. Kamblevičius balsavo 4073 kartus iš 4654 kartų (87,52 proc.), o J. Kondrotas – 4268 iš 4663 (91,53 proc.)

Pavyzdingiausiu parlamentaru galėtume tituluoti buvusį legendį Lietuvos krepšininką, TS-LKD frakcijos atstovą Sergejų Jovaišą. Jis, savo pareigą atlikęs 4414 kartus iš 4654, dalyvavo 94,84 proc. balsavimų.

Tingiausi socdemai?

Pažvelgus į Seimo frakcijų aktyvumą balsavimuose dėl įvairių klausimų parlamente, tampa akivaizdu, jog aktyviausi yra valdantieji „darbiečiai“ ir socialdemokratai, nes, kaip rodo statistika, tiek Darbo partijos, tiek ir socialdemokratų frakcija dalyvavo 99,91 proc. balsavimų (balsuota 4650 iš 4654 kartų). Nuo jų truputį atsilieka opozicijoje triūsianti TS-LKD frakcija (dalyvavo 99,20 proc. balsavimų).

REKLAMA

Mažiausią aktyvumą šioje Seimo kadencijoje rodo Liberalų sąjūdžio frakcija, balsavusi 4211 karų iš 4654 ir tokiu būdu dalyvavo 39,17 proc. balsavimų.

Jei vertintume Seimo frakcijų plenarinių posėdžių lankomumą, tai pavyzdingiausia šios kadencijos parlamento frakcija galėtume pavadinti Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA). Jos nariai dalyvavo 91,90 proc. vykusių plenarinių posėdžių. Nuo jų nedaug atsilieka konservatorių frakcija, kurios nariai dalyvavo 88,04 proc. posėdžių.

Mažiausiu lankomumu, kaip nurodoma statistikoje, kol kas pasižymi valdančioji Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija. Socdemų frakcija dalyvavo 83,40 proc. plenarinių posėdžių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jei taip elgtųsi kitam darbe, lėktų iš jo

Portalo tv3.lt kalbintas Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas teigė, jog, jei privačiame versle žmogus atliktų tik dešimtadalį ar mažiau savo vienokių ar kitokių pareigų, tai jis akimirksniu netektų savo darbo vietos.

„Privačiame versle, jeigu žmogus pavėluoja 5 minutes vieną kartą, tai būna nieko, bet, jeigu sistemingai vėluoja arba neateina į darbą, tai klausimas nediskutuotinas. Pritaikomas Darbo kodeksas ir viskas“, – sakė D. Arlauskas.

REKLAMA

Kaip numatoma teisės aktuose, Seimo narys turi išskirtinį statusą, jam nėra taikomos Darbo kodekso nuostatos, Seimo statute nėra reglamentuotos parlamentarų atostogos.

Kaip teigė LDK vadovas D. Arlauskas, būtent tai ir lemia, kad dalis Seimo narių tiesiog ignoruoja posėdžius.

„Problema yra, kad Seimo nariams Darbo kodeksas negalioja. Jie visada prisidengia, kad ten dirba su rinkėjais, sako, kad neturi atostogų, bet vieša paslaptis, kad atostogauja. Tai yra teisiškai nesutvarkyti dalykai ir todėl pagauti arba ten kaltinti, kad jie nevaikšto į darbą yra labai sudėtinga. Tokia neapibrėžta situacija dėl jų atsakomybės yra naudinga ir tai leidžia tiems, kurie nelabai nori ar neranda savęs Seime, mėgautis gyvenimu tuos keturis metus“, – kalbėjo D. Arlauskas.

REKLAMA

Dažnai Seimo komitetų posėdžiuose dalyvaujantis darbdavių atstovas pasakojo, jog jam teko ne kartą išgirsti parlamentarus įvairiais būdais teisinantis dėl praleistų posėdžių.

„Tai rėžia akis ir kas svarbiausia, tai yra tokia teisėta melagystė. Būna ten, kad ir avarijas padaro žmones ir šernai trenkiasi į juos, o aiškėja, kad dienos metu ten soduose būna, esu matęs ir sanatorijose“, – pasakojo D. Arlauskas.

Galima apeliuoti į moralę, bet...

D. Arlausko teigimu, kadangi Seimo narių darbas nėra griežtai reglamentuotas, siekiant, kad jie neignoruotų posėdžių, belieka apeliuoti į jų moralę. Tiesa, D. Arlauskas pripažino, jog tai neretai tampa bergždžiu darbu, taigi iš esmės reikėtų pertvarkyti teisės aktus, numatančius tautos išrinktųjų darbo pobūdį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Aš sakyčiau, kad moralė kyla iš praktikos. Kuo daugiau kelsime tuos klausimus, tai tada ir formuosis tam tikra teisinė aplinka, kuri reglamentuos jų veiklą, nes apeliuoti į moralę, kad jie yra išrinkti, tai, žinote... Moralė yra toks dalykas, kad, jei aplinka leidžia būti amoraliam, tai tu ir būsi amoralus. Mano nuomonė, kad reikia viską sudėlioti, turi būti aiški sistema ir, jei tu nedalyvauti (posėdyje – tv3.lt), tai turi pranešti“, – sakė LDK generalinis direktorius.

Darbdavių atstovas pripažino, jog, visų pirma, siekiant griežčiau reglamentuoti Seimo narių veiklą, reikėtų atskirti Seimo nario ir ministro pareigas, tai yra numatyti, kad politikai negalėtų užimti ir parlamentaro, ir ministerijos vadovo kėdžių.

„Jeigu kalbėsime efektyvumo prasme, tai jie (ministrai – tv3.lt), kaip Seimo nariai, yra nulis, nes jie nedalyvauja nei posėdžiuose, nei komitetuose. Vienintelis, ką jie turi, tai kabinetus. Man tenka dažnokai būti Seime, tai ministrų kabinetai užrakinti. Aišku, kad Seime jie nesilanko. Aš manau, kad darbas Vyriausybėje yra svarbesnis, nes yra konkretus, gal labiau prestižinis. Tai tas kitos kėdės užėmimas yra keistas“, – komentavo D. Arlauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų