Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Gintaras Karanda primena, kad rugsėjo 1 d. Lietuvoje nebus galima įsigyti alkoholio.
Jis nurodo, kad draudimas rugsėjo 1 d. mažmeninės prekybos vietose prekiauti alkoholiniais gėrimais galioja jau nuo 2006 m., kai po Baltijos Asamblėjos kreipimosi Seimas pritarė pateiktai idėjai ir pakeitė Alkoholio kontrolės įstatymą.
NTAKD atstovo teigimu, šio draudimo tikslas – ugdyti sąmoningą visuomenę ir priminti, kad alkoholio vartojimas ir mokslas bei žinios – tarpusavyje nesuderinami dalykai.
G. Karanda perspėja, kad už šių reikalavimų nesilaikymą baudžiama nuo 144 iki 579 eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per 2 metus nuo baudos paskyrimo, – nuo 579 iki 1448 eurų bauda.
„Rugsėjo 1-ąją Departamentas skirs ypatingą dėmesį prekybos alkoholiniais gėrimais vietų stebėsenai ir priežiūrai, todėl, siekdamas užtikrinti tinkamą Alkoholio kontrolės įstatymo laikymąsi mokslo ir žinių dieną, kaip ir kiekvienais metais, kartu su policijos įstaigomis, vykdys ūkio subjektų stebėseną ir priežiūrą.
Jeigu gyventojai pastebi, kad šią dieną parduotuvėse galima įsigyti alkoholinių gėrimų, jie turėtų nedelsiant informuoti Lietuvos policiją arba Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą, kad būtų įmanoma operatyviai nustatyti pažeidimus“, – komentuoja pašnekovas.
NTAKD pastebi, kad nuo draudimo rugsėjo 1 d. prekiauti alkoholiniais gėrimais įvyko nemažai teigiamų pokyčių, kurie sietini ne tik su verslo socialiai atsakingu požiūriu ir elgesiu, bet ir su didėjančiu gyventojų sąmoningumu alkoholio vartojimo klausimais.
G. Karanda nurodo, kad, Higienos instituto duomenimis, pastaruosius metus fiksuojamas mažėjantis apsinuodijimo alkoholiu atvejų skaičius: rugsėjo 1 d. 2019 m. buvo fiksuota 18 atvejų, 2021 m. – tik 8 atvejai.
Jo teigimu, džiugina ir teikia vilties tas faktas, kad 2020 ir 2021 m. nebuvo fiksuota nei vieno apsinuodijimo alkoholiu atvejų tarp nepilnamečių:
„Šie teigiami pokyčiai leidžia daryti išvadą, kad vis daugiau gyventojų domisi sveiku gyvenimo būdu ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, todėl raginame tėvus ir jaunuolius toliau būti atsakingais, o verslo subjektus raginame laikytis Įstatyme nustato draudimo rugsėjo 1-ąją parduotuvėse neprekiauti alkoholiniais gėrimais.“
Anot pašnekovo, kadangi šis draudimas galioja jau šešiolika metų, Lietuvos gyventojai yra pakankamai informuoti ir pripratę prie jo, todėl, jo nuomone, tai nedaro įtakos padidėjusiems alkoholinių gėrimų pardavimams, pavyzdžiui, rugpjūčio 31 d., kaip buvo šio draudimo įsigaliojimo pradžioje.
Suserga tūkstančiai gyventojų
Higienos instituto duomenimis, 2021 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 23,7 tūkst. asmenų.
100 tūkst. gyventojų teko 846 sergantys asmenys (2020 m. – 845). Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (598,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (130,5 atvejo) ir alkoholinė psichozė (79,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
Pernai, palyginti su 2020 m., sumažėjo ligotumas dėl alkoholio toksinio poveikio – 6,5 proc., alkoholinių psichozių – 6,3 proc., o alkoholio sukeltos polineuropatijos atvejų padaugėjo 10,6 proc., sergančiųjų alkoholine kepenų liga – 9,1 proc., nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio, – 5 proc.
30–39 metų vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis yra didžiausias ir 3,4 kartus viršija moterų ligotumą.
Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 40–44 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau – 45–49 m. amžiaus grupėje.
Didėjo gamyba ir kainos
2021 m. šalies parduotuvėse ir maitinimo įmonėse parduota 3,3 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 343,2 tūkst. dekalitrų (11,8 proc.) daugiau nei 2020 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 4,7 mln. dekalitrų, arba 579,4 tūkst. dekalitrų (14,2 proc.) daugiau.
Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 21,9 mln. dekalitrų, arba 278,2 tūkst. dekalitrų (1,3 proc.) mažiau nei 2020 m.
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo 0,4 proc. Labiausiai pabrango vaisių vynas – 5,3 proc., importinis alus – 4 proc., stiprūs likeriai – 1,8, vermutas – 1,5, trauktinės – 0,7, o brendis atpigo 0,8 proc., importinė degtinė – 0,6 proc.
2021 m. buvo pagaminta 0,967 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Jų gamyba, palyginti su 2020 m., padidėjo 15,2 proc.
Pernai didėjo vynuogių vyno ir vermuto gamyba, kuri sudarė 0,749 mln. dekalitrų, tai 9,1 proc. daugiau nei 2020 m.
Fermentuotų gėrimų pagaminta 4,6 mln. dekalitrų, tai 9,3 proc. daugiau nei 2020 m. Iš fermentuotų gėrimų padidėjo sidro (25,7), putojančių fermentuotų gėrimų (13,2) gamyba, bet sumažėjo neputojančių gėrimų (12,8), vaisių ir uogų vyno (16,6) gamyba.
Daugiausia pagaminta alaus – 33,6 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus padidėjo 5 proc.
