Neseniai Seimas priėmė Akcizų įstatymo pakeitimus. Jais įtvirtinta nauja tvarka, kad nuo kitų metų visi nealkoholiniai saldinti gėrimai būtų apmokestinami akcizais.
Tačiau dalis verslo atstovų atkreipia dėmesį, kad iki šiol nėra visiškai aišku, kaip papildomus mokesčius reikės surinkti. Dėl to jie viliasi, kad politikai dar pavėlins šios tvarkos įsigaliojimą.
Kol rinkos dalyviai sako esantys palikti nežinioje, panašu, kad papildomai susimokėti reikės patiems pirkėjams.
Ar tai reiškia, kad dėl papildomos mokestinės naštos gyventojai ryšis keisti ir savo asmeninius įpročius?
Mokestis įvestas tik tam, kad papildytų valstybės biudžetą?
„Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad vadinamasis cukraus mokestis yra naujovė rinkos dalyviams, tad nenuostabu, kad kyla papildomų klausimų ar sunkumų.
„Kaip ir su visais vartojimo mokesčiais, juos pakėlus, ar įvedus naujus, yra didelė rizika, kad šio mokesčio našta nuguls į kainas galutiniams vartotojams ir prisidės prie maisto ir gėrimų infliacijos rodiklių“, – svarstė ekonomistė.
Vis tik, kaip sako I. Genytė-Pikčienė, klausimas, ar toks mokestis yra tinkama priemonė įgyvendinant siekiamus tikslus.
„Įprastai vartojimo mokesčiais, ypač akcizais, be fiskalinės funkcijos surinkti daugiau lėšų į biudžetą, siekiama atlikti ir vartotojų elgsenos korekcijos funkciją.
Mokestį saldintiems gėrimams siekta įvesti, norint sumažinti saldintų gėrimų vartojimą. Vis dėlto, klausimas, ar tikrai Lietuvoje tai yra kritinė problema, išlieka“, – komentavo pašnekovė.
„Eurostat“ 2019 m. atliktas saldžių gėrimų vartojimo įpročių tyrimas, pasak ekonomistės, atskleidė, kad situacija Lietuvoje yra viena geresnių tarp kitų Europos Sąjungos šalių.
„Net 76 proc. respondentų saldžiųjų gėrimų nevartoja išvis, arba tik retsykiais, vidutiniškai ES ši dalis siekė 66 proc. O bent kartą per dieną saldintus gėrimus vartojančių respondentų dalis Lietuvoje tesiekė 2,7 proc..
Tai antras geriausias rezultatas ES, nusileidome tik Estijai (tik 2,4 proc.), o vidutiniškai ES bent kartą per dieną saldžiuosius gėrimus vartojančių respondentų dalis siekė 9,1 proc.
Net ir pagal WTO ir HBSC atliktus šalių palyginimus pagal 11 m., 13 m. ir 15 m. vaikų saldžiųjų gėrimų vartojimo įpročius, situacija nėra kritinė. Taigi, siekiant keisti vartotojų elgsenos įpročius, galbūt būtų pakakę šviečiamojo pobūdžio informacinių priemonių, o ne mokestinių intervencijų“, – svarstė ji.
Indulgencija už „nuodėmę“
Tuo metu, kaip naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, kitų šalių praktika parodė, kad saldžiųjų gėrimų vartojimas po įvesto mokesčio labai stipriai nesumažėjo.
„Tai labiau būdas papildyti biudžetą. Tik, aišku, ta sistema turi būti kiek įmanoma paprastesnė, skaidresnė, administruoti ją neturėtų būti brangu. Nes jeigu sistema pasidaro labai paini, kartais tie administraciniai kaštai suvalgo didžiąją dalį tų papildomų pajamų“, – dėmesį atkreipė pašnekovas.
Ekonomisto vertinimu, pakeisti žmonių įpročius gali būti sudėtinga. Tačiau tokie „nuodėmės“ mokesčiai dažniausiai įsitvirtinta ir pateisina lūkesčius, jei valstybės tikslas yra papildyti biudžetą.
„Dėl to yra labai geri tokie mokesčiai. Kodėl geri? Nes tikslas tų mokesčių būna sumažinti tą nuodėmę. Tarkime, taikomi akcizai alkoholiui, tabakui, saldintiems gėrimams ir t.t. Bet statistika rodo, kad tie akcizai mažai tesumažina vartojimą.
Žmonės mieliau tokį mokestį sumoka, sako, gerai, aš darau nuodėmę, atsiprašau, tai čia tokia kaip indulgencija.
Čia tiesiog sumokamas valstybei papildomas akcizas. [Gyventojams] rami galva – mea culpa, aš nusidėjęs, aš geriu alkoholį, rūkau ir dar saldintu gėrimu užsigeriu, bet bent jau sumoku mokestį ir mano širdis rami“, – apie naują mokestį kalbėjo ekonomistas.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas antrina, kad saldintų gėrimų kainos tikrai gali padidėti.
Tačiau, jo vertinimu, gyventojai neturėtų to labai stipriai pajusti.
„Turint omenyje, kad kitais metais mes numatome gana spartų atlyginimų augimą, perkamosios galios augimą, aš nemanau, kad tai bus veiksnys, kuris visiškai pažabos ar sustabdys vartojimą. Aš manau, kad gyventojų finansai leidžia šiuo metu, sakykime, tai absorbuoti.
Faktas yra tas, kad, augant ekonomikai, augant vartojimui ir augant kaštams, šiuo atveju akcizams, gamintojai visą arba beveik visą akcizo padidėjimą tiesiog elementariai perkels ant vartotojų pečių“, – vertino ekonomistas.
Kauno technoligijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius dr. Vytautas Snieška pritaria, kad saldintų gėrimų pirkimai gali sumenkti iš pat pradžių, o didžiausią įtaką tai padarys pramonei.
„Tikėtinas pradžioje tokių gėrimų vartojimo sumažėjimas, bet tas efektas palaipsniui susilpnėtų. Pramonei toks pradinis šokas būtų skausmingas“, – kalbėjo V. Snieška.
Chaosas prieš cukraus akcizo startą
Likus mažiau nei 4 mėnesiams iki naujojo mokesčio įsigaliojimo, gaiviųjų gėrimų pramonės atstovai sako, kad verslas vis dar nežino, kaip praktiškai turės būti įgyvendintos šios prievolės.
„Praėjo daugiau nei du mėnesiai po įstatymo priėmimo, bet aiškumo, kokius procesus turėsime keisti ir kokių naujų dokumentų formų reikės laikytis, nėra.
Tai reiškia, kad realiai nebėra laiko pasiruošti taip, kad galėtume veikti teisėtai ir sklandžiai nuo ateinančių kitų metų“, – sako asociacijos „Lietuvos gėrimai“ direktorė Gintė Levišauskaitė.
Verslas pabrėžia, kad didžiausia problema yra neaiškūs ir vėluojantys lydintieji teisės aktai. Nežinoma, kokia papildoma informacija turės atsirasti PVM sąskaitose-faktūrose, kokių dokumentų gamintojai ar importuotojai turės prašyti, siekdami pagrįsti akcizo tarifus.
Esą taip pat nėra aišku, kaip turės būti deklaruojamas ir mokamas šis mokestis, ar užsakymų sistemose kainas reikės nurodyti su akcizu, ar be jo. Netgi elementarus klausimas – kada ir kaip įmonės gali registruotis, kaip akcizų mokėtojais – kol kas lieka neatsakytas.
„Mūsų naudojamoje SAP sistemoje bet kokie dokumentų pakeitimai trunka nuo vieno iki dviejų mėnesių. Juos reikia suprogramuoti, ištestuoti ir tik tada diegti.
Šiandien net nežinome, ką turime keisti. Todėl akivaizdu, kad laikas, per kurį verslas turės prisitaikyti, bus tiesiog nepraktiškai trumpas“, – sako bendrovės „Eckes-Granini Baltic“ marketingo direktorius Vidas Komparskas.
G. Levišauskaitės vertinimu, pusmetis prisitaikymui yra per trumpas – naujasis mokestis Lietuvoje yra fundamentaliai naujas, o reikalingų procesų parengimas užtrunka. Todėl siūloma akcizo įsigaliojimą atidėti bent iki 2027 m. sausio 1 d.
„Metų atidėjimas leistų tiek gamintojams ir importuotojams, tiek ir institucijoms kokybiškai pasiruošti šio sudėtingo administruoti mokesčio įvedimui ir užtikrinti sklandų jo surinkimą.
Kitaip rizikuojame turėti chaotišką startą, kai nei verslas, nei valstybė nebus pasiruošę. Įstatymo įsigaliojimo terminas turi būti realistiškas, dabar jis toks nėra“, – pabrėžia asociacijos „Lietuvos gėrimai“ direktorė.
Gaiviųjų gėrimų sektorius deklaruoja suprantantis ir palaikantis tikslą didinti Lietuvos gynybos finansavimą, tačiau pažymi, kad šis mokestis sudaro tik labai mažą dalį viso gynybos biudžeto.
Jo atidėjimas esminės įtakos gynybos finansavimui neturėtų, tačiau leistų išvengti teisinės ir praktinės aklavietės, į kurią šiuo metu įsprausta visa pramonė.
Tuo metu Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščionių šeimų sąjungos frakcijos Seime narys Rimas Jonas Jankūnas jau įregistravo tai numatančias Akcizų įstatymo pataisas, kad mokesčio įgyvendinimas būtų atidėtas iki 2027-ųjų sausio.
Kiek brangtų saldinti gėrimai?
Saldintiems gėrimams, kurių 100-te mililitrų yra 2,5–8 gramai cukraus, nustatytas 7,4 cento litrui tarifas, o jeigu cukraus yra daugiau nei 8 gramai – 21 cento tarifas.
1,05 euro už litrą, arba 4,3 euro už kilogramą tarifai bus taikomi gėrimų koncentratams.
Gėrimai, kuriuose yra natūralių cukrų, pavyzdžiui, iš vaisių ar pieno, nebus apmokestinti.
Seimas taip pat nesutiko nuo akcizo atleisti gėrimus, turinčius augalinės kilmės saldiklių.
Apmokestinus nealkoholinius saldintus gėrimus, litras gėrimo, turinčio 2,5–8 gramus cukrų arba vien tik saldiklių, brangtų 9 centais, o gėrimas, kuriame bus nuo 8 gramų cukrų, – 25 centais.
1 litras koncentrato brangtų 1,27 euro, 100 gramų koncentrato – 52 centais.
Pajamos iš „cukraus“ mokesčio būtų skirtos gynybai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
