Sportas Deimantei nebuvo svetimas, tačiau į kultūristes žiūrėdavo pasibaisėjusi. Kaip ir į veganus – jie atrodė mažų mažiausiai keisti. O tada viskas apsivertė aukštyn kojomis ir tai, kas tuomet atrodė nesuprantama, tapo merginos realybe.
Anksčiau, dar prieš atrasdama augalinę mitybą, Deimantė sako, kad maitinosi kaip ir visi įprasti lietuviai – racioną sudarė mėsa, pieno produktai, daržovės, buvo ir perdirbto maisto.
„Prieš tai niekada nebūčiau pagalvojusi, kad pakeisiu mitybą, man pačiai vegetarai ir veganai atrodė keisti, atrodė, kad vaikosi mados ar ko. Neturėjau žinių, nebuvau įsigilinusi ir nesupratau nieko apie augalinę mitybą“, – pasakoja pašnekovė.
Pradėjo keistis
„Vaikystėje dažnai su draugais eidavome į lauką, bėgiodavome, tad meilė sportui kilo turbūt iš ten. Norėdavau lankyti būrelius vien dėl to, kad draugai eidavo. Lankiau stalo tenisą, tinklinį, plaukimą, vis kažkaip įdomiai leisdavau laiką. Galų gale išlaikiau aktyvų gyvenimo būdą. Taip ir išsiugdė aktyvaus gyvenimo būdo įpročiai“, – apie susidomėjimą sportu kalba moteris.
Nuo 18 metų Deimantė kardinaliai pakeitė ir savo mitybą – atsisakė gyvūninės kilmės produktų, mėsos, perėjo prie veganizmo.
„Anksčiau neturėjau tos informacijos, veganizmu nesidomėjau. Bet viskas pasikeitė pasižiūrėjus dokumentinį filmą apie gyvulininkystės industriją. Kitą rytą atsikėlus nebegalėjau valgyti mėsos. Kadangi sportuoju, pagrindinė problema buvo surasti, iš kur surinkčiau pakankamai baltymų. Noriu parodyti žmonėms, kad galima puikiai pasiruošti varžyboms be gyvulinės kilmės baltymų.
Ruošdamasi pirmajam savo sezonui nebuvau iki galo užtikrinta, kaip viskas bus, bet bėgo sezonas po sezono ir supratau, kad galiu ne tik išvystyti geresnę formą, bet ir jaustis puikiai, kas dažniausiai prieš varžybas šiame sporte nėra realu“, – tikina pašnekovė.
Anot pašnekovės, dažniausiai kultūrizmą praktikuojančios merginos prieš varžantis jaučiasi labai pavargusios, išsekusios, nualintos ir alkanos.
„Matau ir aš tokius simptomus, bet jie būna labai silpni. Tą rodo ir kraujo tyrimai, kuriuos darau prieš kiekvieną sezoną – laikantis tokios mitybos kraujo rodikliai būna tiesiog puikūs. Kai pakeičiau mitybą, susitvarkė kraujo tyrimai – nors nevalgau „supermaisto“, bet valgį gaminuosi namuose, nevalgau pusfabrikačių iš parduotuvės“, – priduria moteris.
„Iš pradžių net nežinojau, ką galiu valgyti, ką galiu pirkti, parduotuvėje skaitydavau bet kokią etiketę. Draugė sakė, kad kai tapau vegane, vakarienei gamindavau ryžius su daržovėmis, – juokiasi ji. – Tai tikrai nebuvo subalansuotas maistas, jame tikrai trūko baltymų.
Trūko žinių ir net galimybių nusipirkti paprasčiausio tofu. O šiandien esu įsigilinusi ne tik į tai, kur maiste galima rasti baltymų, bet ir į pačių baltymų kokybę. Tad galiu maisto planus padėti sudaryti ir kitiems. Kai turi subalansuotą mitybą, kai tau netrūksta baltymų, angliavandenių, jautiesi tikrai labai gerai“, – teigė ji.
„Dažniausiai kreipiasi veganai, norintys numesti arba priaugti svorio. Socialiniuose tinkluose yra gan gajus mitas, kad veganai apskritai yra silpni. Perėję prie veganizmo žmonės dažnai pradeda valgyti labai sveiką, neperdirbtą maistą, valgo daug salotų, sriubų, troškinių.
Tokie patiekalai yra labai nekaloringi – pavalgęs jautiesi sotus, bet kartais to būna per mažai. Viena iš daromų klaidų yra nepakankama maisto įvairovė. Valgant augalinį maistą sotumo jausmas yra didesnis, nei būnant visavalgiu. Kita vertus, jei labai mėgti įvairias bandeles, duonos gaminius, riešutų sviestą, labai lengvai gali viršyti angliavandenių kiekį, nevalgai pakankamai baltymų ir taip pradeda augti svoris. Vegano lėkštė turi būti subalansuota – joje turi būti ir angliavandenių, ir riebalų, ir baltymų“, – sako ji.
Kaip ir kiekvienas sportininkas, taip ir Deimantė tikina, kad norint pasiekti puikią formą, reikia nuolatos dirbti ir negailėti laiko treniruotėms.
„Turi būti reguliarus darbas salėje, dabar įsitraukiau į treniravimą. Jau dvejus metus studijuoju Lietuvos sporto universitete, noriu suprasti, koks krūvis žmonėms turėtų būti taikomas. Nesvarbu, ar veganas, ar ne veganas žmogus, turi būti stipri vidinė motyvacija ir labai nuoseklus darbas. Iš dalies jaučiu nešanti atsakomybę už veganus sportininkus, noriu parodyti, kad galima natūraliai fizinę formą gerinti kiekvieną sezoną“, – sako pašnekovė.
Anot jos, kultūrizmo srityje yra nemažai sportininkų, kurie geros formos siekia būtent ne natūraliai, o preparatų pagalba.
„Būna ir nenatūralūs sportininkai, tad jiems paprasčiau greitai pasiekti progresą. Mažai yra žmonių, kurie tik augalinės mitybos pagalba pasiekia aukštų rezultatų, daugelis netiki, kad taip gyvenant galima progresuoti. Dėl to dažnai sulaukiu replikų, kad naudoju neleistinus preparatus.
Rimtai šituo sportu užsiimu paskutinius trejus metus, galiu pasakyti, kad kiekvienam sportininkui yra svarbus mąstymas ir psichologinė būsena. Matau, kiek daug aukoja profesionalūs sportininkai – daugelis turi labai griežtus režimus, atsisako ir vakarėlių, kaloringesnio maisto. Sakyčiau, kad čia tokie kraštutinumai. Stengiuosi taip savęs į kraštutinumus nevesti. Esu atsidavusi, bet stengiuosi palaikyti sveiką balansą tarp gyvenimo, šeimos. Kartais ir pati pavalgau nebūtinai sveikai, nenoriu užstrigti nuobodžioje rutinoje, kaip robotas. Taip neįsivaizduoju savęs“, –
Tokia gyvensena ir per didelis savęs nevaržymas, atrodo, gali prisidėti ir prie produktyvumo ir geresnės savijautos, rezultatų.
Pasiekimai – be neleistinų priemonių
Vasarą praūžusios olimpinės žaidynės dar kartą parodė, kad profesionalaus sporto pasaulyje yra nemažai sportininkų, naudojančių neleistinas priemones norėdami pasiekti aukštų rezultatų.
„Tikrai neteisinga, kad kai kurie tokius dalykus vis vien naudoja. Būtų teisinga, jei federacija dėl dopingo tikrintų visus sportininkus ne tik lipant ant scenos, bet ir netikėtai pasiruošimo metu. Bet supraskime ir mūsų vyriausybės poziciją – yra labai daug sporto šakų, tad jie negali turėti tiek kontrolierių, kurie tikrintų žmones, užsiimančius sportu. Manau, kad tokiu atveju mažiau žmonių net svarstytų naudoti tokius preparatus“
„Yra nemažai žmonių, kurie dar jaunystėje pradeda vartoti įvairius preparatus, net nesuprasdami, kokį poveikį jie gali padaryti sveikatai ir ateičiai. Ypač merginos dažnai nesupranta, kad neleistini preparatai gali paveikti vaisingumą, dėl jų galima nesusilaukti vaikų. Aišku, kai kurios merginos supranta rizikas, bet priima sprendimą toliau naudoti preparatus vardan geros formos.
Aišku, šiais laikais ne visi nori turėti šeimas, tokius sprendimus dažnai priima ir moterys, jau turinčios šeimas ir panašiai. Kita vertus, net ir naudojant neleistinus preparatus turi labai sunkiai dirbti. Tokius dalykus mūsų federacijoje lengva paslėpti – dopingas būna ne visose varžybose ir labai pasimato, kur jo nėra, nes ten stipriai sumažėja dalyvių skaičius. Sportininkui yra nemaža rizika, jei jį pagauna naudojant dopingą – jo pasiekimai anuliuojami, jis nebegali dalyvauti varžybose. Jei taip prigaunamas treneris, jis keletą metų negali treniruoti kitų žmonių“
Deimantės sąskaitoje – ne viena dešimtis medalių ir įvairių pasiekimų tiek iš varžybų Lietuvoje, tiek ir tarptautinėje arenoje. Tiesa, kiekvienas jų pašnekovei turi nemažą vertę, kai kurie net atveria duris į dar platesnį sporto pasaulį.
kiek medalių jos sąskaitoje „Jiegu skaičiuočiau apskritai visų sezonų pasiekimus, tikrai jų nesuskaičiuočiau, –juokiasi ji. – Aukščiausias pasiekimas šiame sezone turbūt būtų Grand Prix čempionate Lietuvoje, open (atviroje) kategorijoje. Čia varžėsi visų ūgių merginos, paprastai esame išskirstomos kategorijose. Kol kas dar nesvarstau eiti į PRO lygą, dar tikrai turiu ką veikti šioje. Taip pat gan aukštas pasiekimas buvo Estijoje „Fitlap“ varžybose iškovotas auksas. Šiemet pildžiau svajones“, – šypteli ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
