Lietuvos pajūryje jau antra diena renkami į krantą išmesti teršalai - mazuto gabalėliai. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Neringos miesto agentūros vedėjas Alfredas Šepštas šeštadienį sakė BNS, jog mazuto gabalėliai yra smulkūs - didžiausi jų yra 3,5-4 centimetrų skersmens.
Pasak A.Šepšto, paplūdimiuose turėtų būti surinkti visi teršalai, o tarp paplūdimių esančius smulkiausius mazuto gabaliukus, kuriuos labai sunku surinkti, užpustys, nuplaus vanduo.
"Kaip seksis rinkti teršalus priklauso ir nuo meteorologinių sąlygų, nes mazuto gabalėlius gali nuplauti ir vanduo", - pažymėjo A.Šepštas.
Penktadienį didžiausia teršalų koncentracija buvo Smiltynėje, Nidoje, mažiau mazuto gabalėlių aptikta Preiloje, o geriausia padėtis buvo ties Pervalka.
Klaipėdos miesto agentūros viršininkas Laimutis Skridaila BNS sakė, jog penktadienį ir šeštadienį Smiltynėje surinkta apie 13 kilogramų teršalų. Jis pridūrė, jog šiuo metu pajūryje budi gelbėtojai, tačiau jūroje mazuto gabalėlių nesimato.
Naftos teršalai išmesti ir antrus metus Mėlynąja vėliava apdovanotame Nidos paplūdimyje.
Bendrovės "Neringos komunalininkas" direktoriaus pavaduotojas Rolandas Andrijauskas BNS sakė, jog šeštadienį mazuto gabalėliai buvo renkami toliau. Kol paplūdimys užterštas, Mėlynoji vėliava yra nuleista.
Pirmiausia mazuto teršalai savaitės viduryje pastebėti ties Būtinge ir Karkle, o ketvirtadienį teršalai išmesti ir Nidos pakrantėje.
Kaip pranešė Aplinkos ministerija, penktadienį Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, išžvalgę beveik šimtą kilometrų Baltijos pakrantės, ruože nuo Klaipėdos iki Latvijos sienos išmetimų nepastebėjo, o maždaug 50 kilometrų ruože nuo Smiltynės iki Rusijos sienos penkiose vietose aptiko į krantą išmestų nedidelių mazuto gabalėlių.
Penktadienį aplinkosaugininkai nustatė, jog iš viso pastarosiomis dienomis į krantą galėjo būti išmesta apie 150 kilogramų mazuto.
Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos duomenimis, didelės žalos aplinkai nepadaryta.
Specialistai mano, jog teršalai galėjo seniai būti nusėdę jūros dugne, o dėl stipraus vėjo iškelti į paviršių. Gali būti, jog teršalus galėjo išmesti pro šalį praplaukiantys laivai.
Teršalus identifikuoja Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento laboratorija. Pagal tyrimų rezultatus gali būti nustatyti taršos kaltininkai, nors, pasak Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjo Gedimino Markausko, kaip rodo pasaulinė praktika, taip nustatoma tik apie 25 proc. kaltininkų.
BNS
