Iškilmingai paminėtos Lietuvos vietinės rinktinės karių savanorių sušaudymo Aukštuosiuose Paneriuose 65-osios metinės. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungos atstovai nulenkė galvą už tėvynę savo gyvybę paaukojusiems asmenims.
Kruviną istorijos datą, laisvės ir nepriklausomos šalies idealais patikėjusių jaunų vyrų žūtį, dar mena šimtametės pušys, ošiančios Aukštuosiuose Paneriuose, greta Vilniaus. Kaip teigė krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė, sovietmečiu istorijos dalį apie Lietuvos vietinės rinktinės karių savanorių veiklą buvo bandoma ištrinti, vėliau ilgą laiką jų amžinojo poilsio vietą žymėjo tik kuklus paminklėlis, prie kurio rinkdavosi išlikę ginklo draugai sušaudymo sukakčių ir Vėlinių proga.
Prieš penkerius metus čia buvo pastatytas paminklas: dviejose ant postamento trikampių suremtuose plokštėse - du smaigaliais suremti durklai, po jais kryžius. Tai kovos ir ištikimybės ligi mirties simboliai. Postamento granite iškaltos čia sušaudytųjų ir palaidotųjų pavardės.
Greta sostinės ramybe, kurią sudrumsčia nebent netoliese bėgiais pradundantys traukiniai, alsuojančiame kampelyje pirmadienį pagerbtas čia sušaudytų savanorių atminimas.
Savo kalboje krašto apsaugos ministrė pažymėjo, kaip yra svarbu, kad krašto istorija grįžtų į kiekvieno lietuvio širdį. "Čia susirinkusiems istorijos dėstyti nereikia, bet jaunesnei kartai yra labai svarbu žinoti, kad tuomet, 1944 metais, kuomet vokiečiai traukėsi ir artėjo frontas prie Lietuvos, lietuviams kilo viltis atkurti savo valstybę, jos nepriklausomybę, ir to ėmėsi generolas Povilas Plechavičius", - kreipdamasi į susirinkusiuosius, kurių didžiąją dalį sudarė garbaus amžiaus asmenys, vilkintys karių uniformomis, sakė R. Juknevičienė.
Ministrė priminė, jog 1944 metais gen. P. Plechavičius po ilgų derybų su vokiečių karine vadovybe gavo leidimą kurti Lietuvos vietinę rinktinę kovai su plėšikaujančiais sovietų partizanais. Tų pačių metų vasario 16-ąją P. Plechavičius kreipėsi per radiją į tautiečius su ugninga kalba kviesdamas savanorius į rinktinę.
"Atsiliepė labai daug jaunų žmonių, pavargusių nuo okupacijų ir suvokusių, ką reiškia neturėti savo valstybės", - kalbėjo R. Juknevičienė. 1944 m. vasario 21- kovo 1 d. vykusios mobilizacijos metu užsiregistravo 19,5 tūkst. vyrų. Pasak ministrės, generolas išvardijo vietinės rinktinės pagrindinius principus: pavyzdingas pareigų atlikimas, kūrybingumas, karinė geležinė drausmė ir nuosaikumas.
"Pagal parašytą susitarimą Lietuvos vietinės rinktinės karininkų ir kareivių uniformos turėjo būti su Lietuvos emblemomis , rinktinės rinkimo zona - Lietuvos teritorija. Vietinės rinktinės kovinė veikla buvo trumpalaikė, nes jau 1944 metų kovo 4 ąją vokiečiai pareikalavo duoti vyrų pagalbiniams darbams į Vokietiją. Pasiūlė priesaikos tekstą įtvirtinantį paklusnumą fiureriui ir jo paskirtiems vadams. Lietuvos vietinės rinktinės vadovybė su reikalavimais nesutiko, batalionai davė priesaiką Lietuvai neminėdami fiurerio vardo, tačiau gegužės 15 dieną vietinės rinktinės vadas P. Plechavičius ir štabo viršininkas plk. Oskaras Urbonas buvo areštuoti", - istorijos detales dėstė ministrė.
Ji priminė, kad pamatę vokiečių klastą dar prieš areštą rinktinės vadovybė įsakė Marijampolės karo mokyklos kariūnams ir kariams slapčiomis išsiskirstyti. Vis dėlto keturis batalionus vokiečiai nuginklavo ir, siekdami pagąsdinti nepaklusniuosius, palaužti karių valią, kas dešimtą asmenį išvedė iš rikiuotės ir sušaudė prie Vilniaus, Aukštųjų Panerių pušyne.
"Pasak to meto liudininkų, "plechavičiukų" šaudymas buvo rengiamas kaip įbauginimo priemonė jaunuoliams, atsisakiusiems tarnauti vermachtui. Jie buvo palaidoti bendrame kape. Vietinės rinktinės savanorių tikslai buvo kilnūs, o ryžtas tvirtas, tačiau priešas buvo tvirtas ir nuožmus. 86 jauni vyrai neteko savo gyvybės dėl ištikimybės Lietuvai", - sakė R. Juknevičienė.
Lietuvos genocido ir rezistencijų tyrimų centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė pažymėjo, jog mūsų karių pastangos įkurti formuotę net ir okupacijos sąlygomis, kuri rodytų tautos norą priešintis, parodė, kad Lietuvos kariuomenė nėra sutriuškinta ir bet kokiomis sąlygomis siekiama kovoti už nepriklausomybę.
Europarlamentaro prof. Vytauto Landsbergio vardu susirinkusiesiems padėkojo jo patarėjas Andrius Tučkus. "Mūsų laisvės troškimą bandė sušaudyti vokiški, sovietiniai okupantai, bet nepavyko, mes atkūrėme savo valstybę ir dabar bandome tuos idealus išsaugoti. Tikiu, kad mums pavyks ir tie idealai liks gyvi mūsų vaikų ir anūkų širdyse", - sakė A. Tučkus.
Renginyje atsiminimais dalinosi ir Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungos pirmininko pavaduotojas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Kazimieras Giedraitis. "Mes iškentėjome gulagus ir priesaikos nesulaužėme, dabar atkūrus nepriklausomybę, atstatėme kelis paminklus. Kol galėsime, kol gyvi būsime, savo indelį įdėsime į Lietuvos būsimąją ateitį", - sakė K. Giedraitis.
