Karas – šaunu, tai – puiki proga pabūti su šeima gamtoje, gyventi palapinėje, susikurti laužą ir pasigaminti makaronų vakarienei ir tokį įspūdį sudaro oficiali pasirengimo ekstremalioms situacijoms interneto svetainė.
Puslapyje neįsimenamu pavadinimu, lt72.lt, pateikiama neva naudinga informacija, kaip elgtis karo atveju.
Slėptuvė – Prisikėlimo bažnyčia
Valdžios požiūris į civilius gyventojus liūdina. Pavyzdžiui, Kauno simbolis – Prisikėlimo bažnyčia, rekomenduojama kaip priedanga oro pavojaus atveju.
„Tu pats slėptumeisi Prisikėlimo bažnyčioje? – Primena Mariupolio dramos teatrą, tiesa?“ – palygino publicistas Šarūnas Jasiukevičius, geriau žinomas, kaip „Praeities žvalgas“.
Rusai ant Mariupolio dramos teatro numetė dvi bombas, sveriančias po pusę tonos. Nors abipus statinio didelėmis raidėmis buvo parašyta „VAIKAI“. Tuo metu teatre slėpėsi virš tūkstančio žmonių. Žuvo pusė jų – apie 600. Niekas nesuskaičiuos, kiek dar sužeistų žmonių kankinosi po griuvėsiais.
„Viena tokia pati bomba į šitą pastatą, įsivaizduoju apie tūkstantis žuvusių būtų“, – svarstė Š. Jasiukevičius.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, kurios ministerijos žinioje yra priedangos, motyvuodama laiko stoka nepanoro komentuoti šios temos ir delegavo viceministrą. O jis, atrodo, didžiuojasi priedangomis bažnyčiose.
„Jau turim ir sutartis su bažnyčia, mes judam labai stipriai“, – kalbėjo Vitalijus Dmitrijevas.
„Tokios priedangos kaip bažnyčia arba, apskritai, neapsaugoti dideli statiniai, kuriuose galima surinkti daug žmonių, tai yra talkinimas okupantui ir kolaboravimas su priešu. Galbūt anksčiau buvo galima sakyti, kad tai – kolaboravimas iš kvailumo, bet po Mariupolio teatro atakos, manau, kad čia jau kolaboravimas jau nebe iš kvailumo“, – kalbėjo Š. Jasiukevičius.
Slėptuvių užteks kas trečiam
Kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos, slėptuvės – valdininkai vadina įmantriai, kantriai patys sau aiškindami skirtumus. Žmonėms tai neįdomu. Mums įdomu, kur slėptis, jei prasideda bombardavimas.
„Iš esmės kalbam apie 30 proc. gyventojų, kurie gali rasti vietą priedangose“, – teigė viceministras.
„Galima keiktis pas jus laidoje? Tai – situacija, kai kažkas kažką daro dėl varnelės“, – įsitikinęs Š. Jasiukevičius.
Pernai liepą vyriausybės nutarimu patvirtinta, kad didžiuosiuose miestuose 60-iai proc. žmonių turi būti priedangos, rajonuose – apie 40 procentų.
„Kiekvieną objektą reikia žiūrėt. Savivaldos darbas, atsižvelgiant į nustatytus reikalavimus, į plotą, reikalingą vienam žmogui, t. y. 1,5 metro, yra tą procesą spartinti“, – dėstė viceministras V. Dmitrijevas.
Pasinaudoję viceministro patarimu, žiūrime į konkretų objektą. Pavyzdžiui, būsimų Lietuvos karininkų kalvę – generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų Kaune. Jame numatyta priedanga, iš kurios jau išvežti 5-i statybiniai konteineriai šiukšlių. Utilizuoti likusias licėjus, kurio dalininkas yra miesto savivaldybė, nebeturi pinigų.
„Sužinojome, kad vien [šiukšlių] išvežimas kainuoja nuo 5 iki 7 tūkst. eurų, neskaičiuojant utilizacijos mokesčio. Šiuo metu metinis finansavimas remontui ir paslaugoms yra 2,5 tūkst. eurų“, – teigė kadetų licėjaus l.e.p. direktorius Ričardas Žilaitis.
Jis dabar svečiuojasi Lvivo kadetų licėjuje. Ten oro pavojus per savaitę skelbiamas nuo 2 iki 4 kartų. Kursantai slėptuvėje mokosi, yra ir lovos, jei antskrydis naktį. O mes dar turime galimybę slėptis požeminėse perėjose.
„Jeigu konstrukcija yra masyvi ir atspari netiesioginiam apšaudymui ir netiesioginiam pataikymui, tas objektas gali būti priskirtas prie priedangų“, – tvirtino VRM viceministras.
VRM: trūksta etatų
„Praeities žvalgas“ sako: net nereikia tiesioginio pataikymo, kad požeminė perėja taptų mirtinais spąstais.
„Įsivaizduokit, jeigu į vieną požeminės perėjos galą, kai viduje koks tūkstantis žmonių, pataiko bomba. Tai per kitą pusę išpūs visą faršą, nes sprogimo bangai nebus kur dėtis. Viršus ir šonai uždari, tai tiesiog sprogimo banga viską išpūs per kitą galą“, – aiškino Š. Jasiukevičius.
Tačiau svarbiausia problema jau identifikuota – trūksta biurokratų etatų.
„Jeigu kalbėt apie skaičius, tai kažkada veikęs civilinės saugos departamentas turėjo apie 1000 darbuotojų, dabar savo padaliniuose turime apie 40 etatų, kurie ne visi užpildyti“, – kalbėjo viceministras V. Dmitrijevas.
Mes, Lietuvoje, darome loginę klaidą, tikėdamiesi, jog karui Ukrainoje pasibaigus išnyks ir Rusijos grėsmė. Ramiai pralauksime, kol ukrainiečiai už visus nugalės, ir toliau gyvensime ramiai, be karo pavojaus. Vargu.
„Lietuvai karo grėsmė yra visą laiką. Rusai yra tokia tauta, valstybė, kurių natūrali būsena yra karas. Motyvas yra vienas – žudyti geriau gyvenančius žmones“, – tikino Š. Jasiukevičius.
Viskas paprasta ir aišku – kol mes gyvensime geriau už Rusiją, tol ši šalis bus mums grėsmė ir kels karo pavojų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Laidą „TOP 3“ žiūrėkite pirmadieniais–ketvirtadieniais, 21 val. tik per TV3.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „TOP 3“.
