Daugelio mūsų natūrali plaukų spalva vaikystėje ir paauglystėje patamsėja. Todėl niekas nenustemba, kai labai šviesius plaukus vaikystėje turėjęs žmogus sulaukęs pilnametystės tampa tamsiu blondinu ar net šviesiu brunetu.
Bet kodėl taip nutinka? Juk jeigu mūsų plaukų spalvą nulemia genetika, ar ji neturėtų išlikti tokia pati visą gyvenimą? Arba bent jau nesikeisti iki pražilimo?
Pasirodo, tai priklauso nuo melanino ir jo kiekio mūsų organizmuose. Melaninas yra terminas, vartojamas kalbant apie pigmentus, nuo kurių priklauso mūsų odos, plaukų ir akių spalva.
Yra du specifiniai melanino tipai, kartu nulemiantys mūsų natūralią plaukų spalvą: eumelaninas ir feomelaninas. Eumelaninas yra atsakingas už plaukų tamsumą. Tai reiškia, kad daug eumelanino turintys žmonės paprastai turi tamsiai rudus arba juodus plaukus. Feomelaninas nulemia plaukų atspalvio šiltumą: raudonplaukiai turi daug daugiau feomelanino, nei jų pelenų spalvos plaukų draugai.
Kiekvieno žmogaus bendras melanino kiekis bei santykis tarp eumelanino ir feomelanino yra unikalus, o šiuos veiksnius nulemia genetika. Būtent tai ir suteikia žmogui jo natūralią plaukų spalvą.
Tačiau čia dar ne viskas. Yra net keli genai, susiję su melanino gamyba, kurie turi įtakos jūsų plaukų spalvai. Šie genai per žmogaus gyvenimą gali „įsijungti“ ir „išsijungti“, o tai ir lemia mūsų plaukų spalvos pasikeitimą bręstant.
Paprastai mūsų plaukai patamsėja, nes žmogui senstant (t. y. iki kol pražilstame), didėja eumelanino gamyba. Kadangi kai kurie mūsų genai suaktyvėja tik kai juos paveikia tam tikri hormonai, kurie pirmą kartą išsiskiria lytinio brendimo metu, „tikroji“ žmogaus plaukų spalva gali nepasirodyti iki pat paauglystės.
Tačiau laikui bėgant keičiasi ne tik plaukų spalva. Yra apskaičiuota, kad akių spalva per gyvenimą pasikeičia 10–15 proc. žmonių
