Jame V. Šapoka aiškina, kad pastaruoju metu jau būta nemažai investicijų, todėl atėjo metas susiveržti diržus. Jis ragina į šį prašymą susimažinti 2019-siems suplanuotas išlaidas pasižiūrėti atsakingai ir geranoriškai. Maža to, ministras prideda, kad viskas yra daroma ne dėl trumpalaikių tikslų ar rinkimų, o dėl mūsų visų ateities.
Susipažinkite su visu laiško turinio tekstu:
Paviešinęs šį laišką A. Gelūnas paliko tokį komentarą: „Mieli kolegos. Pirmą kartą gyvenime dalinuosi nutekinta informacija. Taip darau dėl dviejų priežasčių: visų pirma, atsakydamas į mano klausimą apie ketinimus mažinti kultūros biudžetą Finansų ministras Šapoka sakė netiesą, antra - biudžeto svarstymas Seime jau visai čia pat, o ši „žinutė kultūrininkams“ gali būti neblogas lakmuso popierėlis.
Taigi, finansavimas mažinamas kultūros infrastruktūrai ir bus nukreiptas į gyventojų skaičiaus augimą. Bet intriga išlieka: kaip už tiek milijonų paskatinti tinkamą lietuvių lytinį aktyvumą? Prisidėk ir tu!
Pablogins ir taip prastą padėtį
Vos prieš kelias dienas buvo rašoma, kad formuojant kitų metų biudžetą teatrams ir koncertinėms įstaigoms nurodyta 15 proc. sumažinti savo išlaidas, nepaisant to, kad iš esamų biudžetų sunku išgyventi, teigia nacionalinių teatrų vadovai.
„Esminis rodiklis valstybės dėmesio kultūrai yra skiriamas finansavimas. Dabar mūsų biudžetai mažinami 15 proc., kam nuo bendrųjų išlaidų, mums – nuo investicijų programos“, – trečiadienį per Kultūros komiteto posėdį sakė Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis.
Kauno nacionalinio dramos teatro vadovo Egidijaus Stanciko teigimu, toks mažinimas smarkiai pablogins ir taip prastą teatro padėtį. „Nepaisant to, kad teikiame trimetį strateginį planavimą ir įrodinėjame, kur tuos pinigus dėsime, kaip išleisime, į tai visiškai neatsižvelgiama, nuleidžiamas kažkoks skaičius, istoriškai susiklostęs ir paskui jis dar mažinamas“, – tvirtino M. Budraitis.
Pasak jo, jeigu bus įgyvendintas sumanymas dėl 15 proc., Nacionalinis dramos teatras neteks 242 tūkst. eurų, numatytų pastato rekonstrukcijai. „Jeigu iš VIP (Valstybės investicijų programos – BNS) mažina 15 proc. kitų metų finansavimą, vadinasi, – mes jau išėję į rekonstrukciją, sutartys jau visos pasirašomos, jau planuojami darbai – tai stabdo tuos darbus. Pagal dabartinius planus, turėtume atsidaryti 2020 metų rudenį, lėšų mažinimas tą datą stumia. Vadinasi, mes dar ilgiau neturėsime savo salių ir galimybės užsidirbti“, – BNS aiškino M. Budraitis.
Jo teigimu, iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų užtenka, nors ir ne 100 proc., darbo užmokesčiui, iš nacionalinės programos gaunamos lėšos skiriamos kūrybinei veiklai. Pastatui išlaikyti, padengti dalį kūrybinių išlaidų ir darbo užmokesčio Lietuvos nacionalinis dramos teatras skirdavo iš uždirbtų lėšų.
„Pernai mes turėjome savo sales, gauname daugiau kaip 1 mln. eurų už bilietus, iš to ir dengiame. Tos pajamos – ir pastatymams, ir kviestiniams aktoriams, ir net dengiame apie pusantro mėnesio darbo užmokesčio iš pajamų. Ar tai normalu?“ – retoriškai klausė teatro vadovas.
E. Stancikas tvirtino, kad netekus 15 proc. biudžeto lėšų arba 300 tūkst. eurų, nukentėtų ir pastatymai, ir edukacija, ir net pastato priežiūra. „Tai didžiuliai pinigai. (...) Dabar biudžeto lėšos eina tik darbuotojų atlyginimams“, – pabrėžė jis.
Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas teigė, kad biudžete nenumatyta pinigų net pastatui išlaikyti. Mat 12 metų teatras buvo rekonstruojamas, tuo laikotarpiu pastato priežiūra buvo perduota statytojui. Baigus rekonstrukciją ir pastatą grąžinus teatrui, lėšų jam išlaikyti vis neskiriama.
„Nors prašėme ir vienais metais, ir kitais metais, kol kas neturime tam lėšų“, – sakė E. Stancikas. Jo duomenimis, darbuotojų atlyginimai teatre svyruoja nuo minimalios mėnesio algos iki 800 eurų atskaičius mokesčius.
„800 eurų gauna vienetai, čia – labai didelė alga, ją gauna mūsų aukso fondas, žvaigždės“, – tvirtino direktorius. „Situacija išties yra labai bloga. Du mėnesius nerandame scenos darbuotojų, anksčiau dėl to nekildavo problemų, visada būdavo norinčiųjų dirbti teatre. Dabar sulaukiame tik atsitiktinių žmonių iš Darbo biržos, jiems reikia fiktyviai įsidarbinti, kad gautų pašalpas. Žmonėms neapsimoka dirbti už pašalpos dydžio algą“, – sakė E. Stancikas.
Kultūros komiteto posėdyje dalyvavusi kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė patvirtino, kad kitąmet nenumatoma žymiai didinti kultūros finansavimo. „Biudžetas nėra patvirtintas, tačiau didelio proveržio neplanuojame. Finansų paskirstymas yra toks, koks yra Vyriausybėje suplanuotas, ir papildomų lėšų, kurių reikėjo visų kultūros darbuotojų atlyginimams, nėra“, – sakė ji.
„Deja, tai priklauso ne nuo Kultūros ministerijos, bet nuo bendro valstybės biudžeto ir situacijos“, – pridūrė viceministrė. Ji taip pat pripažino, kad kultūros srityje vis didėja įtampa. „Matome, kad kiekvienais metais įtampa tikrai didėja, nes kūrybingi žmonės arba išeina į privatų sektorių, arba išvažiuoja. Čia yra bendras valstybės sprendimas, kur daugiau pinigų jie gali skirti“, – sakė G. Žemaitytė.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas „valstietis“ Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad kitąmet visi darbuotojai atlyginimų padidėjimą turėtų pajusti dėl bendro mokesčių skaičiavimo pakeitimo. Jis taip pat priminė Kultūros ministerijos pažadus kitąmet po 19 eurų didinti atlyginimus visiems kultūros darbuotojams. Dalis savivaldybių žada po tiek pat pridėti savo kultūros įstaigų darbuotojams.
