Iki praitų metų teisėsaugos vadovai miegojo ant laurų – statistika skelbė, jog Lietuvoje nuo nusikaltėlių per metus nukenčia mažiau nei 2% gyventojų. O pernai mokslininkų atliktas tyrimas padarė sprogusios bombos įspūdį – naujausiais duomenimis, nuo nusikaltėlių kasmet nukenčia du iš trijų šalies piliečių! „Akistata“ pasidomėjo, kas ir kodėl meluoja.
Popieriuose nusikalstamumo nebuvo
Tarp šimtų įvairiausių viešųjų įstaigų, Lietuvoje veikia ir toks Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras (NPLC). Tiksliau – dar veikė, nes šiais metais jį finansuoti nustota. Vargu ar tai sutapimas, nes NPLC be pinigų liko po baisaus skandalo, kai vienas iš šio centro tyrimų parodė, jog aukščiausi mūsų šalies teisėsaugos pareigūnai meluoja.
Skandalas kilo taip. Nuo 2004-ųjų, 4 metus iš eilės, be visų kitų tyrimų, NPLC kasmet vykdė nusikalstamumo Lietuvoje tyrimą. Pačią reprezentatyvią gyventojų apklausą vykdė konkursą laimėjęs solidus, žinomas visuomenės nuomonės bei rinkos tyrimo centras „Vilmorus“.
Trejus metus iš eilės tyrimas rodė, kad nusikalstamumas Lietuvoje nėra problema. Na, nusikalstamumo, kaip ir visose šalyse, esama bet, anot anų tyrimų, nuo nusikaltėlių per metus nukenčia vos 1–2% Lietuvos gyventojų.
Tikrieji skaičiai – siaubingi
Ketvirtąjį kartą NPLC mokslininkai, atsižvelgdami į kolegų užsienyje patirtį, pakoregavo tyrimo klausimyną. Pirmųjų trijų tyrimų gana abstraktūs klausimai buvo patikslinti, perrašyti konkrečiau. Sociologai įrašė aiškiai suformuluotus konkrečius dažniausiai įvykdomų nusikaltimų apibūdinimus.
Kai buvo apibendrinti ir pernai birželį paskelbti tyrimų rezultatai, ne vienas mūsų šalies aukštas teisėsaugos valdininkas buvo priblokštas.
Anot oficialios statistikos, per metus Lietuvoje užregistruojama apie 40 000 nusikaltimų, o nuo jų esą nukenčią vos 1,5% šalies gyventojų.
Na o naujasis NPLC tyrimas parodė, kad tikrovėje nusikaltimų skaičius net 220 kartų (!) didesns. Taigi mūsų šalyje kasmet įvykdoma ne VRM deklaruojami 40 000, o mažiausiai 8,8 milijono nusikaltimų. Ir jų aukomis tampa ne kažkokie 1–2%, o maždaug du trečdaliai visų piliečių!
Dėl smulkmenų pagalbos neieškoma
„Akistatos“ žiniomis, kilo neviešas skandalas. Tyrimo medžiagą paskelbusius NPLC vadovus „ant kilimo“ kvietė VRM, Policijos departamento, Generalinės prokuratūros vadovai. Kaip nesikvies, kai toks akibrokštas – iki šiol visi miegojo ant laurų, tikėdami, jog nusikalstamumo Lietuvoje beveik nėra. O pagal naujausią tyrimą – esame šalis, kurioje reikia visiems drebėti dėl savo saugumo ir turto!
NPLC darbuotojas mokslų daktaras Alfredas Kiškis bandė paaiškinti, kodėl tokie didžiuliai skirtumai.
Pirma, nuo nusikaltėlių nukentėję gyventojai ne visada net suvokia nusikaltimo ribas, nesupranta tapę nusikaltėlio auka. Argi skubėsi į policiją, jei tave gatvėje išplūdo girtuoklis, pagrasino kaimynas ar kieme susimušė vaikai? Dažniau piliečiai supranta nukentėję nuo nusikaltimo, bet į policiją vis vien nesikreipia tikėdami, jog teisėsauga nesuras skriaudiko arba nepajėgs jo nubausti. Paprastai nesikreipiama, jei chuliganas neskaudžiai sudavė, ilgapirštis pavogė smulkią sumą pinigų ar kokį nelabai brangų daiktą.
Mažos policininkų gudrybės
Kita vertus, ne paslaptis, kad ir policininkai purtosi tirti smulkius, „neperspektyvius“ nusikaltimus.
Pamėginkite paprašyti surasti vagį, nušvilpusį mobilųjį telefoną ar dviratį. Jei negalite nurodyti įtariamojo, labai tikėtina, jog pareigūnas mandagiai paaiškins, kad vilties rasti nušvilptą daiktą nėra, o popierių rašymas tiek pareigūnams, tiek apvogtajam atims ne vieną valandą.
Ne paslaptis, kad policininkai kartais gudrauja. Jie suranda pretekstą nepradėti neperspektyvaus ikiteisminio tyrimo. Toks atsisakymas, pavyzdžiui, motyvuojamas tuo, jog apvogtasis nematė, kaip buvo ištraukta piniginė. Todėl visai gali būti, jog jis ją... pametė. O tai jau nebe policijos reikalas.
Arba pasiūloma kreiptis kitur – kaltininką paduoti į teismą privataus kaltinimo tvarka. Pareigūnai neperspektyvių tyrimų purtosi ne tik dėl tingėjimo. Jų darbas iki šiol vertinamas pagal užregistruotų ir atskleistų nusikaltimų skaičių, todėl policininkai kaip išmanydami purtosi neįmanomų ištirti nusikaltimų, kad nesusigadintų savo ataskaitų.
Teisiamųjų suole – vienas iš tūkstančio
Tad jei NPL centro ir bendrovės „Vilmorus“ tyrimas teisingas, jei kasmet šalyje įvykdoma per 8 milijonus nusikaltimų, tai oficialiai jų užregistruojama vos... pusė procento. Toliau – dar gražiau. Užregistruoti – tai tik pradžia, reikia gi nusikaltimą ištirti, atskleisti, o tai padaryti pavyksta tik 45% pradėtų tyrimų. Tačiau ir suradus įtariamąjį teisingumas dar nepasiektas – reikia nedorėlį nubausti, nuteisti. Niekam ne paslaptis – daug „žulikų“ išsisuka įvairiausiais būdais, dažniausiai – dėl įrodymų stokos. Galutinis rezultatas – neguodžiantis: nuteisiama vos 0,1% nusikaltėlių.
„Nesąmonė, – rėkia kai kas iš valdžios vyrų. – Tai tendencinga, politiškai angažuota statistika.“
Gali būti tiesos ir šiuose žodžiuose. Ne paslaptis, kad visose Vakarų šalyse veikia tūkstančiai fondų, kurie finansuoja tik tam tikros pakraipos politines jėgas. Be to, pinigai išplaunami ir per viešąsias įmones, jų tyrimus bei analizes.
Didžiausias melas – statistika
Taip pat karti tiesa, kad naudojantis matematine statistika, manipuliuojant aritmetiniu vidurkiu, medianais, modomis ir kitomis sociologijos gudrybėmis galima įrodyti ką tik nori.
Ne šiaip sau sukurtas anekdotas apie dvi šeimas, viena kurių pietums sutaršė dvi vištas, o antroji turėjo tenkintis duonos pluta. Tačiau pagal statistiką abi šeimos – pasiturinčios, nes abi pietums suvalgė po vieną vištą.
Geriausias greitas būdas nustatyti, ar NPLC tyrimas tendencingas – jo išvadas palyginti su analogiškais užsienio tyrimais. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje apie nusikaltimus praneša 47% piliečių. Teisėsaugos įstaigos jų registruoja 27% veikų. Jų atskleidžiama 5%, o nubaudžiama ir nuteisiama 2% nusikaltėlių.
Šie skaičiai gerokai artimesni ne VRM, o NPLC statistikai.
Naujų tyrimų nebebus
Antras patikimas būdas patikrinti kraupias NPLC išvadas – tyrimą pakartoti ir šiemet. Juolab kad situacija smarkiai blogėja. Bedarbystė baigia į savo glėbį pačiupti kas dešimtą darbingą šalies pilietį.
Pats turtingiausias Lietuvos verslininkas B. Lubys neseniai sunerimo per „Euronews“ sužinojęs, jog kas penkioliktas bedarbis pasuka nusikaltėlio keliu. Vadinasi, netrukus turėsime arba jau turime naujų nusikaltėlių armiją, kurios skaičius artėja prie 10 000?
Tačiau to nesužinosime, nes naujų apklausų ir tyrimų nebebus. Nuo šių metų sausio 1-osios finansuoti NPL centrą staiga nustota. Oficiali priežastis – krizė, pramogoms nėra pinigų. Neoficiali – centrui atkeršyta už nepagražintas, valdžios autoritetą menkinančias tyrimų išvadas.
Nieko nepadarysi. Pagal statistiką Lietuva – ne tik viena pavojingiausių gyventi Europos Sąjungos šalių, bet ir šalis, kurioje bene mažiausiai skiriama lėšų nusikaltimų prevencijai.
Sigitas Stasaitis
