REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kiekvienas darbuotojais su darbdaviu paprastai aptaria, kaip bus atliekamos paskirtos užduotys. Tačiau darbuotojų atstovai pripažįsta, kad retas įmonės vadovas leidžiasi į kalbas dėl geresnių darbo sąlygų ar nuotolinio darbo. Nors susikalbėti ir gali būti sunku, yra būdų, kaip pagrįsti savo reikalavimus darbdaviui būtų galima paprasčiau. Tiesa, darbuotojai turi neužmiršti ir savo pareigų, mat kai kuriais atvejais gresia rimti nemalonumai.

Kiekvienas darbuotojais su darbdaviu paprastai aptaria, kaip bus atliekamos paskirtos užduotys. Tačiau darbuotojų atstovai pripažįsta, kad retas įmonės vadovas leidžiasi į kalbas dėl geresnių darbo sąlygų ar nuotolinio darbo. Nors susikalbėti ir gali būti sunku, yra būdų, kaip pagrįsti savo reikalavimus darbdaviui būtų galima paprasčiau. Tiesa, darbuotojai turi neužmiršti ir savo pareigų, mat kai kuriais atvejais gresia rimti nemalonumai.

REKLAMA

Pagal Darbo kodeksą darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu nėra laikoma konkrečia priežastimi, dėl ko galėtų būti nutraukiama darbo sutartis ar keičiamos darbo sąlygos. 

Tuo atveju, jeigu darbdaviui nepavyksta įrodyti, kad dėl darbuotojo prašymo dirbti iš namų vykdomas verslas patirs dideles sąnaudas, prašymas privalo būti patenkintas. Tai ypač aktualu nėščiosioms, neseniai pagimdžius ar krūtimi maitinančioms darbuotojos, asmenims, kurie augina vaiką iki 8-erių metų, taip pat ir tiems darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14-metų arba neįgalų vaiką iki 18-os metų.

REKLAMA
REKLAMA

Reikalauti darbdavio leisti dirbti iš namų gali ir darbuotojai, kurie pateikė sveikatos įstaigos išvadas. Pavyzdžiui, tais atvejais, jeigu mediciniškai darbuotojui pripažįstamas neįgalumas arba jis privalo slaugyti, prižiūrėti kitą šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį.

REKLAMA

Be to, Darbo kodekse nustatyta, kad jeigu įmonės atstovas darbuotojui liepia dirbti iš namų, darbui atlikti turėtų būti suteiktos reikiamos priemonės. O jeigu asmuo dirba nuotoliniu būdu ir patiria papildomų išlaidų, susijusių su darbu, jos privalo būti kompensuojamos. 

Žaidimo taisykles nustato savaip

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė atkreipia dėmesį, kad Darbo kodekse aprašytos taisyklės nebūtinai visada atitinka visus keliamus reikalavimus realybėje, mat darbdaviai dažniausiai vadovaujasi vidine tvarka įmonėje.

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovė pripažįsta, kad kodekse surašyti reikalavimai dėl nuotolinio darbo šiuo metu neleidžia darbdaviui vedžioti už nosies darbuotojo. Tiesa, tai, dėl ko bus susitarta, priklausys nuo paties darbuotojo. 

„Darbo kodeksas vienaip ar kitaip jį priverčia kalbėtis su darbuotoju dėl tam tikrų sąlygų. Ir iš čia kyla pagrindiniai dalykai, dėl ko galima susitarti.

Pavyzdžiui, kaip bus įrengiama darbo vieta, kas bus atsakingas už papildomas išlaidas, kaip bus organizuojama darbuotojų sauga“, – kalbėjo pašnekovė.  

I. Ruginienė sako, kad susitarti su darbdaviais dėl geresnių sąlygų daliai darbuotojų gali būti neįmanoma misija, mat derybinė galia kai kuriais atvejais būna itin silpna.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kai darbuotojai pradeda derėtis, tik vienetai pasiekia rezultatų. Tai, kaip seksis susiderėti, gali priklausyti net ir nuo amžiaus. Jeigu darbuotojas yra vyresnis, dažniausiai jam nepavyksta nieko išsiderėti, nes darbdaviai galvoja, kad žmogus tikrai neieškos kitų darbo vietų“, – pasakojo ji.

Kaip sako pašnekovė, tokiu atveju yra geriausia griebtis kolektyvių susitarimų, kadangi taip yra gerokai didesnė tikimybė susitarti dėl bendrų žaidimo taisyklių.

Tačiau tada, kai dėl geresnių darbo sąlygų darbuotojai bando išsiderėti patys, neretai gali atsirasti tam tikra nelygybė arba apskritai nieko išpešti taip ir nepavyktų. 

REKLAMA

„Darbo vietose, kur nėra kolektyvinių susitarimų, galima matyti situacijas, kai vienas ar du darbuotojai susitaria su darbdaviu dėl didesnių atlyginimų, o kiti, kurie dirba tą patį darbą, vis tiek gauna mažesnį atlyginimą.

Tai tokia sistema „paskaldyk ir kažkam atiduok daugiau“ lemia tai, kad darbuotojams sudėtinga pasiekti gerų derybinių rezultatų“, – kalbėjo I. Ruginienė.  

Darbuotojų atstovė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu įmonių, kurios darbuotojams skiria kompensacijas, atliekantiems užduotis nuotoliniu būdu, yra vienetai. Tiesa, pasitaiko ir gerų pavyzdžių, kai darbdaviai netgi įrengia darbo vietas, nuperka visą reikiamą techniką.

REKLAMA

Darbuotojų blaivumą gali tikrinti ir namuose

Tiesa, darbuotojai taip pat turėtų atminti ir laikytis svarbios prievolės – darbo valandomis nevartoti jokio alkoholio. Kitu atveju darbo užmokestis gali ne tik sumažėti, bet taip pat kilti ir papildomų nemalonumų – sulaukti baudos ar netekti darbo.

„Sodros“ atstovai naujienų portalui tv3.lt teigė, kad pastaroji prievolė darbuotojams yra reglamentuota ir Darbo kodekse. O jeigu darbuotojas pasirodė darbe apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, įmonės atstovas tą dieną ar paimaną jį nušalina nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be to, primenama, kad darbdaviai gali imtis kontrolės ir tuo atveju, jeigu darbuotojas atlieka paskirtas užduotis namuose. 

„Darbo kodeksas reglamentuoja situaciją, kai darbo funkcijų atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Darbdavys gali atlikti blaivumo patikrą ir darbuotojui, kuris dirba nuotoliniu būdu.

Įtarus, kad darbuotojas neblaivus, metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis darbdavys turi teisę patikrinti alkoholio koncentraciją darbuotojo iškvėptame ore“, – teigiama „Sodros“ komentare. 

Tuo metu I. Ruginienė antrina, kad tokią teisę darbdaviai iš tiesų turi.

„Bendri principai sako, kad dabdavys turi teisę tikrinti darbuotojo blaivumą, jeigu nustatyta tvarka įmonėje yra suderinta su darbuotojais, jie buvo supažindinti su taisyklėms ir dalyvavo tų taisyklių procese“, – sakė pašnekovė.

REKLAMA

Darbuotojui – bauda iki 290 eurų

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovai naujienų portalui tv3.lt teigė, kad įprastai darbo teisės srityje daugiausia pažeidimų nustatoma dėl:

  • darbo užmokesčio, įskaitant darbo užmokesčio lengvatas, garantijas ir kompensacijas (darbo apmokėjimo sistemos nustatymas, darbo apmokėjimo organizavimas ir kt.);
  • darbo laiko (darbo laiko režimas, darbo laiko apskaita, suminė darbo laiko apskaita ir kt.);
  • įdarbinimo ir darbo sutarties (darbo sutarties turinys ir jos sudarymas, prastova);
  • poilsio laiko (pertraukos, savaitės nepertraukimas poilsis, švenčių ir poilsio dienos ir kt.).

VDI atstovai taip pat įvardija, kad jei darbuotojas buvo sučiuptas neblaivus, darbdavys gali pats nuspręsti, ar jam suteikti antrąjį šansą ir neatleisti iš darbo. 

REKLAMA

Tiesa, baudos už padarytą nusižengimą gali grėsti ne tik darbuotojui, bet ir įmonės vadovui.

„Neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo buvimas darbo vietoje, juridinių asmenų patalpose ar teritorijoje darbo metu arba pasibaigus darbo laikui, neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų savarankiškai dirbančio asmens savarankiškos veiklos vykdymas, taip pat darbuotojo ar savarankiškai dirbančio asmens vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo užtraukia baudą darbuotojui ar savarankiškai dirbančiam asmeniui nuo 60 iki 290 eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo nenušalinimas nuo darbo užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 550 iki 1,5 tūkst. eurų“, – rašoma VDI atsiųstame komentare. 

Primenama, kad VDI interneto puslapyje taip pat pateiktos rekomendacijos darbdaviams dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų ir atmintinė darbuotojams apie neblaivumo darbe padarinius. Papildomą informaciją galima rasti ČIA.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų