Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra patvirtinusi atnaujintą dienos chirurgijos paslaugų teikimo tvarką, kuri įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d. Iš naujo buvo apibrėžti įvairių dienos paslaugų kriterijai, tarp jų – ir griežčiau nustatyta, kada valstybė apmokės itin populiarios kojų venų operacijos.
Nemokamai operuos tik tada, kai liga pažengusi
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad stipriai išaugus kojų venų operacijų skaičiui, ministerija paruošė keitimus, kad kompensuojamos jos būtų tik tuomet, jei ligos stadija labai pažengusi. SAM aiškinimu, tokius siūlymus pateikusi pati Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugija.
Ministerijos aiškinimu, apatinių galūnių venų chirurginio gydymo taikymo kriterijai nustatyti įvertinus skirtingas gydytojų specialistų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, siekiant aiškaus ir mediciniškai pagrįsto reglamentavimo.
„Numatyta, kad sprendimas dėl chirurginės intervencijos turi būti grindžiamas objektyviais klinikiniais duomenimis, instrumentinių (ultragarsinių) tyrimų rezultatais, ligos stadijos įvertinimu pagal tarptautinę CEAP klasifikaciją bei tinkamu medicinos dokumentavimu, įskaitant paciento klinikinę būklę patvirtinančių medicininių vaizdų (nuotraukų) fiksavimu“, – anksčiau yra išaiškinusi ministerija.
Kada kojų venų gydymas išliks nemokamas?
Nustatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamas kojų venų chirurginis gydymas gali būti taikomas, jei atitinka visus šiuos 3 kriterijus:
- nustatyta lėtinė venų liga su objektyviais odos pakitimais ir komplikacijomis (C4–C6 stadija pagal tarptautinę CEAP klasifikaciją);
- pulsinio Doplerio (PW) režimu nustatytas hemodinamiškai reikšmingas refliuksas paviršinėse venose, kai refliukso trukmė yra ilgesnė nei 0,5 s., ir tai nurodyta medicinos dokumentuose.
- prie medicinos dokumentų privaloma pridėti nuotraukas, patvirtinančias C4–C6 ligos stadijai būdingus pakitimus.
Kitaip sakant, iš PSDF kompensuojamas gydymas bus taikomas pagal aiškius kriterijus jau pažengus lėtiniam venų nepakankamumui. Kitais atvejais bus siūlomi konservatyvūs gydymo metodai (pavyzdžiui, kompresinė terapija) arba pacientas už norimą operaciją turės susimokėti iš savo kišenės.
„Pažymėtina, kad rengiant projektą nebuvo pasiektas vieningas gydytojų specialistų sutarimas – tiek kraujagyslių chirurgų, tiek chirurgų pozicijos dėl intervencijų ribų išsiskyrė. Po diskusijų ir derinimų, nutarta vadovautis Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos pateiktais siūlymais“, – pridūrė ministerija.
Nuogąstauja, kad bus tik daugiau komplikacijų
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad šis klausimas sulaukė ypač audringų diskusijų. Kai kurie gydytojai ypač uoliai kritikavo, esą įsigaliojus naujai tvarkai tik išaugs komplikacijų skaičius, nes daugiau ligų bus užleistos.
Svarstymai gyvi ir šiandien. Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas teigė nesuprantantis, kaip galima ignoruoti lengvesnes ligos stadijas, jei jos neišvengiamai progresuos.
„Kai kalbame apie venų operacijas, sakome, kad 1–2 stadijos atveju tai yra estetinė problema, o jau vėliau – chirurginės intervencijos reikalaujanti liga. Bet taip ir kalbėkime, kad tai yra ligos stadijos – negydant žemesnių stadijų prieisime prie vėlesnių. Tai jei neturi pinigėlių, tau ši procedūra jau neprieinama?
Kad ir akių vokų operacijos – pati Valstybinė ligonių kasa sako, kad tai nėra didelė problema finansų atžvilgiu. Taigi, mano nuomone, tai tik daugiau sukelia visuomenės nepasitenkinimą“, – svarstė Jonavos ligoninės direktorius.
Pasigedo argumentų
Kalbėdama apie kosmetines kojų venų operacijas Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė taip pat suabejojo argumentais, kurias remiantis buvo palaiminta nauja tvarka.
„Argumentas, kad užsienyje, tarkime, Britanijoje ar kitose šalyse yra atliekama mažių tokių operacijų, visiškai nepakankamas. Neaišku, dėl kokios priežasties taip yra – ar dėl tokia yra diagnostika, nėra klinikinio poreikio atlikti daugiau operacijų, ar dėl to, kad nėra specialistų, ar neatliekama dėl finansavimo trūkumo. Yra begalė priežasčių, apie kurias nekalbama.
Taigi statistika įvairi, kurią galima naudoti, kaip tik norime ir kaip paranku. Bet tada reikėtų iki galo žiūrėti, kodėl tose valstybėse, kurios imamos kaip pavyzdys, operacijų yra padaroma mažiau“, – svarstė ji.
Pašnekovė sutiko, kad tikrai gali pasitaikyti piktnaudžiavimo atvejų, tačiau tuomet juos ir reikėtų nustatyti. „Pasigendu to, kad ligonių kasos nesugeba įvertinti realios situacijos, klinikinis poreikis konkrečiai operacijai buvo pagrįstas ar ne. Ir išvada yra daroma labai apibendrintai, tai yra neteisinga.
Jei išvados daromos subjektyviai, tada nukenčia žmonės, kuriems tokių operacijų iš tikrųjų reikia. Yra tyrimai, nuotraukos galų gale, kuo galima remtis. Jei pačiai VLK trūksta kompetencijų, tada gali specialistus nepriklausomus samdytis ir vertinti tokiu būdu, ar tas gydymas buvo pagrįstas“, – sakė A. Gerliakienė.
Kraujagyslių chirurgas: galima taikyti ir konservatyvų gydymą
Kaip naujienų portalui tv3.lt yra aiškinęs Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijos valdybos narys, kraujagyslių chirurgas Martynas Laukaitis pakeitimai orientuoti į tai, kad kompensuojamas chirurginis gydymas būtų taikomas esant aiškiems, objektyviai dokumentuojamiems ligos požymiams – tai yra odos pokyčiams ir nustačius venų vožtuvų nesandarumą ultragarsinio tyrimo metu.
„Svarbu pabrėžti, kad venų varikozės gydymas gali būti taikomas ir ankstesnėse stadijose, tačiau šiais atvejais indikacijos dažniau yra susijusios su simptomais, kurie yra subjektyvesni ir sunkiau vienodai vertinami.
Ankstesnės varikozės stadijos dažnai susijusios su kosmetinėmis indikacijomis, nepagrįstomis žmonių baimėmis, o simptomai dažniausiai nėra stiprūs ir sunkiai objektyvizuojami. Didelei daliai pacientų šioje stadijoje galima taikyti konservatyvų gydymą ir gyvenimo būdo pokyčius“, – komentavo jis.
Gydytojo aiškinimu, patikslinus kriterijus, pacientams, kuriems liga yra pažengusi, gydymo galimybės neblogės, o tam tikrais atvejais gali net pagerėti dėl trumpėjančių eilių.
„Tuo metu pacientams, kuriems nustatyta ankstyvesnės stadijos liga, chirurginis gydymas nebūtų kompensuojamas, todėl už jį turėtų susimokėti patys“, – sakė M. Laukaitis.
Ypač pelningos operacijos
Jis neslėpė, kad ši tema yra jautri ekonominiu požiūriu, nes venų varikozės operacijos yra pelninga procedūra. Taigi įsigaliojus tokiems pakeitimams pajamos automatiškai mažėtų tiek privačioms, tiek viešosioms gydymo įstaigoms, mat tiek vienos, tiek kitos šioms operacijoms gali sudaryti sutartis su VLK.
„Kai kur šios operacijos sudaro labai reikšmingą pajamų dalį, todėl kyla pasipriešinimas. Viešojoje erdvėje pasitaiko teiginių, kad pakeitimai skatins pacientų nukreipimą į privatų sektorių. Tačiau reikėtų akcentuoti, kad nekompensuojamos paslaugos gali būti teikiamos tiek privačiose, tiek valstybinėse gydymo įstaigose, todėl tai nėra vien tik privataus sektoriaus stiprinimo klausimas.
Tokie teiginiai, mūsų nuomone, yra manipuliatyvūs ir netikslūs. Šie siūlymai buvo svarstyti Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijoje, ir dauguma narių pritarė principui, kad kompensavimas turėtų būti grindžiamas aiškiomis ir objektyviomis indikacijomis ir žalos pacientų sveikatai padaryta nebus“, – pabrėžė M. Laukaitis.
Valstybinės ligonių kasų (VLK) duomenimis, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 600 kojų venų operacijų, kai Suomijoje – apie 120, Danijoje – apie 300, Vokietijoje – apie 350–380, JAV – apie 300. Pernai visoje Lietuvoje atlikta daugiau nei 16 tūkstančių tokių operacijų, 2023 m. jų buvo beveik 11 tūkst.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
