REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Laimėti loterijoje kartais įmanoma. Dešimt, keliasdešimt, šimtus tūkstančių ar net milijonus... Bet iš tiesų didžiausias loterijų laimėtojas yra ne kas kitas, o jas organizuojanti bendrovė – jos iš šio verslo susižeria milijonus.

REKLAMA
REKLAMA

Praėjusią savaitę Lietuvoje kilusiu triukšmu dėl neva neišdalintų loterijos „10 milijonų“ prizų susidomėjo šį verslą prižiūrinti Valstybinė lošimų priežiūros komisija (VLPK).

REKLAMA

Tačiau, nors kartais ir kyla konfliktų, loterijų verslas klesti, o sunkmetis atneša dar daugiau pelno loterijų rengėjams: juk praradę viltį užsidirbti žmonės ima tikėti fortūna.

Laimėjimas – du su puse lito

Skundą dėl loterijos „10 milijonų“ pateikęs vienas Kėdainių rajono gyventojas tikino, kad loterijos rengėjai jį apgavo.

Anot kėdainiečio, nutrūkus televizijos transliacijai, greičiausiai nutrūko ir žadėtų prizų dalybos.

REKLAMA
REKLAMA

„Bet buvo ne taip. Prodiuserių kompanija „Starworks“ parengė šiek tiek ilgesnę laidą ir TV3 laidų transliavimo programa leido transliuoti mums skirtą laiką, o tada laidos pabaigą programa automatiškai „nupjovė“. Beje, visai nedaug – mažiau nei minutę. Neįvyko nieko tokio, tačiau kažkas iš to pučia burbulą“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo loteriją organizuojančios bendrovės „Žalgirio loto“ generalinis direktorius Šarūnas Dusevičius.

„Iš pateiktų duomenų matyti, kad loterijos rengėjai greičiausiai nesukčiavo, bet kol kas mes dar aiškinamės aplinkybes. Tačiau faktas yra ir tai, kad visi mūsų tikrinti papildomų prizų bilietai buvo laimėję tik po 2,5 Lt. Tai ir buvo tie reklamuoti papildomi prizai“, – sakė VLPK pirmininkas Robertas Kvietkovskis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Galbūt tokio dydžio laimėjimai niekam nekristų į akis, jei jie būtų eiliniai ir neišreklamuoti gundančiai. Bet tai loterijos rengėjams atrodo natūralu. Anot Š.Dusevičiaus, viskas yra pagal įstatymą: „Laimėjimas negali būti mažesnis nei loterijos bilieto kaina“.

Skirti privalo, išmokėti – ne

Pagal įstatymus 50 proc. lėšų, gautų iš loterijos bilietų, turi būti skiriama prizų fondui.

„Tačiau įstatyme numatyta, kad pinigai į prizų fondą turi būti skiriami, bet nebūtinai išmokami. Kitaip tariant, juos privalu skirti, tačiau jei laimingi kamuoliukai ar skaičiai loterijoje nekrenta, tas prizų fondas vėl gali būti gražinamas loterijos rengėjams“, – įstatymus aiškino R.Kvietkovskis.

REKLAMA

Nors milijonai nelaimimi taip dažnai, kaip surenkami pardavinėjant bilietus, metų pabaigoje finansinės loterijas organizuojančių įmonių ataskaitos nekelia jokių abejonių: apyvartos ir išmokėtų prizų sumos puikiai sutampa ar net pranoksta lūkesčius.

Dviejų didžiausių loterijų organizatorių – „Olifėjos“ ir „Žalgirio loto“ – finansinės ataskaitos loterijų įstatymų nepažeidžia.

Bendrovės „Olifėja“ apyvarta praėjusiais metais buvo beveik 103 mln. Lt, ir beveik 52 mln. Lt buvo išmokėta laimėtojams. „Žalgirio loto“ metinė apyvarta pernai buvo beveik 4 mln. Lt, o laimėtojams rengėjai deklaravo išmokėję beveik 3 mln. Lt. Tai yra gerokai daugiau, nei reikalauja įstatymai.

REKLAMA

Pagal galiojančius įstatymus dalį pelno loterijų rengėjai privalo skirti labdarai.

Sunkmečiu – bilietų pirkimo šurmulys

Artėjant šventėms loterijos verslas „įsisiūbuoja“ – bilietai įkyriai siūlomi parduotuvėse, madinga loterijos bilietą dovanoti ir švenčių proga. Be to, loterijų organizatorius dar labiau praturtino ekonominis sunkmetis: prislėgti finansinių problemų šiemet žmonės ėmė labiau pirkti loterijos bilietus.

Žiniasklaida neseniai skelbė, kad Lietuvoje loterijas organizuojančios bendrovės šiemet, palyginti su devyniais 2010-ųjų mėnesiais, išplatino 28,8 proc. daugiau bilietų (iš viso 50,882 mln.), o bilietų apyvarta padidėjo 25,4 proc. – iki 92 mln. Lt.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Skundai nagrinėjami ir pusmetį

Loterija ir azartiniai žaidimai, regis, turi vieną esminį skirtumą: į kazino eina pasiturintys didmiesčių gyventojai, o įvairiose loterijose mieliau dalyvauja ir rengėjams milijonus sukrauna provincijos žmonės.

Galbūt todėl ir loterijas bei azartinius žaidimus prižiūrinti komisija skundų dėl loterijų sulaukia ne itin daug: kaimo žmogus savo teises žino galbūt ne taip gerai, kaip didmiesčio.

„Tačiau skundų tikrai pasitaiko. Vieni jų būna pagrįsti, kiti – ne. Tarkime, žmogus įsigijo loterijos bilietą ir supainiojo tiražus. Jis mano, kad laimėjo, bet, pasirodo, tai buvo ne to tiražo žaidimas. Skundų būna ir dėl bilietų kokybės. Daugiau skundų sulaukiame dėl bendrovės „Žalgirio loto“ organizuojamų loterijų, nors, lyginant su „Olifėja“, „Žalgirio loto“ užima tik 10 proc. šios rinkos“, – aiškino VLPK pirmininkas R.Kvietkovskis.

REKLAMA

Skundus VLPK komisija gali tirti net pusę metų. Tai priklauso ir nuo loterijų rengėjų geranoriškumo bei operatyvumo pateikiant duomenis tikrintojams.

„Mes – ne teisėjai ir ne prokurorai, todėl tokių teisių ir galių neturime. Skundų nagrinėjimas priklauso ir nuo loterijų organizatorių geranoriškumo“, – kalbėjo R.Kvietkovkis.

Loterija – savoje kišenėje

Jei kiekvieną savaitę žmogus vidutiniškai perka tris loterijos bilietus, kainuojančius po 2 Lt, per metus šiuos pinigus mesdamas į taupyklę jis galėtų sutaupyti 288 Lt, o per trejus metus – 864 Lt.

REKLAMA

Tačiau ne vienas loterijų mėgėjas kiekvieną savaitę įsigyja ne mažiau nei penkis loterijos bilietus arba net daugiau jų.

Jei šiuos pinigus mestumėte ne į loterijos rengėjų, o į savo kišenę, per porą metų tikrai galėtumėte įsigyti buitinės technikos ar išvykti į kelionę, t. y. laimėti tuos pačius prizus, kuriuos jums ir siūlo loterijų rengėjai.

Paskutinė viltis prasimanyti pinigų

Gintas Jasiulionis, Jonavos rajono Ruklos seniūnijos seniūnas:

Mano vadovaujamoje seniūnijoje gyvena bemaž daugiausia socialiai remtinų žmonių visame Jonavos rajone. Apie loterijos bilietus galiu pasakyti tik tiek: kuo žmogus sunkiau gyvena, tuo dažniau jis tikisi laimėti loterijoje ir taip pakeisti savo gyvenimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Skurdžiai gyvenantys žmonės dažniau svarsto galimybes laimėti loterijoje nei užsidirbti patys. Tai – žmonės, kurie labiau tiki viltimi, nuojautomis nei savo jėgomis. Bet aš manau, kad gerai pasukus galvą ir netingint didesnė tikimybė laimėti kitokioje loterijoje – užsidirbti.

Laimi loterijų rengėjai

Jonas Šiaulys, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius:

Norint tiksliai apskaičiuoti tikimybę laimėti loterijoje, reikia kruopščiai viską išanalizuoti. Tačiau galiu pasakyti, kad kiekvienoje loterijoje, kaip ir kazino, laimi jų rengėjai, o ne žaidėjai. Taip jau yra. Jei būtų priešingai, loterijas organizuojančios įmonės žlugtų, jos negalėtų egzistuoti. Loterijos – ne tik atsitiktinumai, tai – kruopščiai išanalizuotas ir įvertintas verslas.

REKLAMA

Pamenu, sovietmečiu organizatoriai keisdavo tuomet populiarios loterijos aparatus, kad atidūs žaidėjai negalėtų sekti jų istorijų ir taip nedidintų savo galimybių laimėti. Pavyzdys – ilgą laiką „nekrenta“ skaičius 5. Vadinasi, yra tikimybė, kad jis ims „kristi“. Būtent tam ir buvo keičiamos loterijos aparatų mašinos.

Nežinau, ar taip yra ir dabar, bet žmogus, kuris žino tokio aparato skaičių istorijas, galbūt turi daugiau galimybių laimėti.

Bendrąja prasme galima pasakyti, kad tikimybė laimėti loterijoje – galbūt viena iš milijono.

Jurgita ČINKIENĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų