REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gerus darbus daryti pavojinga. Rastą telefoną grąžino savininkui, tikėjosi radybų, o gavo smūgį į veidą. 

Gerus darbus daryti pavojinga. Rastą telefoną grąžino savininkui, tikėjosi radybų, o gavo smūgį į veidą. 

REKLAMA

Policijai paskambinęs pilietis tvirtino, kad buvo gatvėje sumuštas nepažįstamo vyro.

Atvykę pareigūnai pastebėjo du lūkuriuojančius vyriškius. Vienas iškart bandė paaiškinti konflikto aplinkybes.

„Pamečiau telefoną, skambinau, šitas žmogus pakėlė ragelį, pasakė, kad rado telefoną ir nori gauti už tai atlygį, sakiau gerai, atvažiavau, daviau jam 10 eurų, sako, man per mažai, čia yra reketas“, – tikino telefoną pametęs vyras.

Vienas pametė telefoną, kitas rado. Paprašė radybų ir gavo kumščiu į veidą.

Pajautė kraujo skonį

„Yra kraujai, aš jaučiu burnoj“, – tvirtino nukentėjusysis.

Abi konflikto pusės jaučiasi teisios. Policininkas nusprendė apklausti įvykio liudininką. Šis iš esmės patvirtino abiejų vyriškių versijas. Tik vargu ar smūgis kumščiu yra tinkamas atlygis.

Vyriškis, radęs telefoną, įdėjo skelbimą į socialinius tinklus, atsiliepė į skambučius, vos susitikęs iškart atidavė telefoną ir tikėjosi ne šimto, o dvidešimties eurų.

REKLAMA
REKLAMA

Konfliktą stebėję daugiabučio gyventojai replikavo iš balkono:  

„Bet tas, kur prašo pinigų, tai naglas yra.“

Pinigus grąžino

Galiausiai vyriškis nusprendė grąžinti ir gautus dešimt eurų.

„Va tie 10 eurų krauju aplaistyti. Atiduokit tam vyrui. Man nešvarūs tie pinigai. Smirda jie!“, – rėžė vyras.

REKLAMA

Įtampa neatslūgo, laukdami šaukimo pas tyrėją piliečiai apsižodžiavo.

Reportažą iš įvykio vietos rasite straipsnio pradžioje. 

VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:

Laidą „Farai“ žiūrėkite kiekvieną ketvirtadienį 19:30 val. per TV3 televiziją.

Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Farai“.

tv3.lt

Dar pries 30 metu, budamas paauglys, susiduriau su pamokancia istorija.

Vaziuojant is namu i miesto centra miesto autobusu, antroje nuo ziedo (kur as ilipau) stoteleje - i ta autobusa isoko pasimetes, akivaizdziai nuo seimininko "nutrukes", - veislinis suo (prancuzu buldogas).
Jis buvo su apykakle tik be pasaitelio, akivaizdziai issigandes ir pasimetes -
blaskesi po visa jau pradejusi vaziuoti autobusa, o seimininko - matesi kad nerasta siame autobuse.

Va tada as - tuo metu - dar naivus zioplas geras vaikas -
nusprendziau, kaip kad auklejo mama -
pabuti doras, geras ir teisingas.

Pirmiausia nuejau iki autobuso vairuotojo ir papasakojau - kas nutiko.
Jis sako, - paimk ta suni, jei tik sugebesi, ir - grazink seimininkui.
Gal ir atlygins uz radybas ir mylimo suns grazinima.

Taip ir padariau.
Teko nuvaziuoti VISA autobuso pilno reiso trajektorija -
grizti iki savo ziedo (apie 1,5 valandos kelio),
tada, siaip ne taip, - suni parsivedziau namo.

Kadangi tuomet jokiu ten facebook ar kitokiu socialiniu tinklu - net nebuvo -
teko ideti skelbima i miesto skelbimu laikrasti ("Ekspres kontakta")
ir laukti dvi dienas kol atsilieps seimininkas o tuo laikotarpiu -
rupintis tuo sunimi - serti, vedzioti.

Po dvieju dienu, pagal ta mano ideta skelbima, paskambino vyras.
Aiskiai - jau visas piktas, agresyviai nusiteikes, arsus.
Daviau savo namu adresa, neuzilgo - ir atvaziavo.
Atidarius duris - net ne "aciu" istare, ar bent pasisveikino,
o - puole kaltinti, kad as ta suni pavoges, nes

"ju suo niekada is ju daugiabucio kiemo net neisbega,
juolab - i autobusus nelaipioja,
mat seimininkas - visur ji nuosavu automobiliu vezioja".

Apie galima atlygi - jau net ir nebeklausiau,
nors - ir laiko prarades - per to sunpalaikio priglaudima,
bei islaidu - jo maistui - buvau patyres nemazai.

Finale, dar karta mane isvadines
"mazameciu sunu vagimi",
tas vyras su savo sunimi isejo.

Man tai buvo - pamoka visam gyvenimui.

Nuo tada, net jei randu kazkieno pamesta koki nors daikta ar objekta,
ar net matau - kazkam nutikus rimtai nelaimei, -
nusuku akis i kita puse - ir einu - kaip ejes - savais keliais.

Mano laikas ir mano reikalai man tapo svarbesni ir brangesni,
negu svetimi pamesti telefonai, pinigines, paliktos kuprines,
pasimete sunys, ar nugriuve, bei del to verkiantys, vaikai.

Niekada neteko pasigaileti tokio apsisprendimo.

Kai nesikisi ten kur tau nepriklauso - niekada ir nenukentesi ir -
nebusi apkaltintas nebutais dalykais.

Zinoma, tas nera iki gao gerai.
Bet...!!!

Per tokius va - nedekingus chamus pamestu telefonu ar sunu savininkus -
zmonems ir dingsta bet koks noras -
daryti gerus ar pilietiskus darbus ir pagelbeti kitiems -
i bet kokia beda patekusiems zmonems.

Susimastykite, kai kita syki vel pulsite kazkam uz geruma -
dovanoti kumsciu smugius ar kaltinimus vagiliavimu !!!
Niekada neatidaviau telefono. Jei jau radau tai mano. Ai nors niekada ir nebuvau radus
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų