Vieną savaitę per metus nedidelį vaizdingą Vokietijos miestelį Lindau užima Nobelio laureatai ir maždaug 600 jaunų prielipų, norinčių pasišildyti šių prizininkų spinduliuose.
Keturių prizinių sričių susitikimų tema kasmet keičiasi. Šie metai buvo fizikų eilė. Nenuostabu, kad pokalbio metu dominavo pranešimas apie Higgso daleles, tačiau tikrasis tokių susitikimų tikslas – suteikti kitai perspektyvių tyrinėtojų kartai galimybę pabūti kartu su buvusiais iškiliausiais savo srities absolventais.
Pasitaikė gera proga paklausti kelių laureatų, ką jie patartų jaunuoliams, planuojantiems mokslininko karjerą.
Domėjimasis, kaip viskas veikia
„Žinau, kad mano aistra – eksperimentinis mokslinis tyrinėjimas atvirkštiniu būdu“, – sako Douglas Osheroffas, Nobelio premiją 1996 m. gavęs kartu su dar keliais mokslininkais už helio izotopo supertakumo atradimą.
„Dar mokydamasis vidurinėje mokykloje, nuvažiavau į Sietle esančias medicininių priemonių tiekimo įmones. Pasakiau, kad moksliniam projektui noriu susikonstruoti rentgeno aparatą. Namo grįžau pilnu automobiliu įvairių daiktų. Nebuvo sudėtinga susikonstruoti šį prietaisą ir netrukus viską tyriau rentgeno spinduliais.“
Mokytojas – svarbu
„Mokytojas visada gali būti naudingas žmonėms, – sako Johnas Matheras, kartu su kitais mokslininkais 2006 m. gavęs Nobelio premiją už reliktinės spinduliuotės anizotropijos atradimą. – Tik mokytojas neturi liepti kažką daryti vienaip ar kitaip. Jis tiesiog gali raginti bandyti daryti. Jei darote kažką naujo, mokytojas juk negali greičiausia žinoti, kaip tai padaryti.“
Būk pirmas arba išskirtinis!
Johnas Matheras, vis dar būdamas jaunu mokslininku, ėmė vadovauti NASA COBE misijai, kuri buvo pirmoji, skirtoji visatos kilmei tirti.
„Buvau 28 metų, kai kilo ši mintis [sukonstruoti detektorių kosminei elektromagnetinei foninei spinduliuotei matuoti]. Niekas nepasakoja, kaip vadovauti arba organizuoti tokį projektą. Staiga nuo „Eime šiandien į darbą!“ pereinate prie „Pasiūlykime ambicingiausią šių dienų kosmoso projektą!“ Jums tereikia pradėti.“
Kuklumas padeda
„Svarbiausi mokslo žingsniai yra tie, kurių iš anksto praktiškai paaiškinti negalima, – sako Matheras. – Daug žmonių mano, kad aš jau viską žinau. Juk aš – fizikas. Tačiau fizikų sportas yra dirbti ties tuo, ko dar nežinome.“
Net ir laureatai ne viską gali
„Kurį laiką maniau, kad sugebėsiu padaryti karjerą ir pasinerti į nervų tinklų modeliavimą. Pasirodo, kad negali perlipti per savo galimybes ir patirtį,“ – sako biofizikas Erwinas Neheras, kuris kartu su kitais mokslininkais 1991 m. gavo Nobelio premiją už jonų kanalų, esančių neuronuose, tyrinėjimus.
„Pirmą kartą, kai išgirdau Marso geologą kalbantį apie pasiektus rezultatus, pagalvojau, kad ir aš noriu būti geologu, – sako Matheras. – Manau, kad ir tapęs Nobelio laureatu, vis dar noriu susipažinti su jų darbu ir užsiimti šią veikla.“
