Prisiminė po 6 metų pertraukos
Per artimiausias dvi savaites Vyriausybė žada galutinai apsispręsti dėl nacionalinio stadiono statybų. Prieš savaitę Vyriausybės pasitarime priimtas protokolinis sprendimas – „skubiai baigti nacionalinį stadioną“. „Svarstomi du variantai, bet mes pirmiausia turime įvertinti savo galimybes, – teigė premjeras Algirdas Butkevičius. – Jei finansiniai ištekliai rodys, kad mes galime pasistatyti nacionalinį stadioną, tai aš pasisakau už naujo, modernaus stadiono statybas.“
Vyriausybė svarstė, ar racionaliau užbaigti nuo 1987 m. pradėtą statyti stadioną Vilniaus Šeškinės mikrorajone, ar finansiškai naudingiau rekonstruoti seną sostinės „Žalgirio“ stadioną, kuris priklauso Vladimiro Romanovo valdomai ŪBIG. „Mes poziciją turėsime pirmomis birželio dienomis. Aš tik galiu išsakyti savo nuomonę, kad šiuo metu atliekamas darbas, peržiūrint lėšų paskirstymą 2014–2020 metams ir, kai matysime jau galutinį sutarimą tarp ministerijų ir kitų asignavimų valdytojų, tikrai galėsime pasakyti, kokia suma numatyta nacionalinio stadiono statybai“, – aiškino A.Butkevičius. Tai, kad šalis neturi nacionalinio stadiono, premjeras pavadino gėda.
Projektą lydi įtarimų šešėlis
Paskutinį kartą valdžia rimtai buvo užsimojusi baigti Šeškinės stadiono statybas dar 2007 m. Tada tikėtasi jį baigti iki 2009 m., kai Lietuva minėjo savo tūkstantmetį. Tačiau 2007 m. neskelbiamų derybų būdu pasirašytą rangos sutartį su „Vilniaus kapitaline statyba“ ir „Veikme“ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino niekine, todėl statybos vėl liko įšaldytos.
Nuo 1987-ųjų stadiono projektas irgi buvo nuolat keičiamas, o sporto kompleksui priklausę sklypai tirpo kaip pavasarinis sniegas. Pavyzdžiui, iš penkių futbolo treniruočių aikščių liko tik dvi. Jau nenumatyti ir teniso kortai, krepšinio aikštelės. Pritarus Vyriausybei, 1999 m. Vilniaus miesto savivaldybė didelę žemės sklypo dalį šalia stadiono privatizavo už ne mažiau kaip 16,3 mln. Lt (tokia buvo pradinė aukciono kaina). Taip iš pradžioje numatytų 31,8 ha liko tik 16,3 ha.
Žinodama šias neskaidrias istorijas, kai kurios sporto federacijos šiaušiasi, kad nacionalinis stadionas „suvalgys“ visas sporto infrastruktūrai atnaujinti skiriamas lėšas. Per 80 sporto federacijų vienijančios Lietuvos sporto federacijų atstovas Vytautas Zimnickas kategoriškai priešinasi idėjai, kad lėšos stadionui būtų paimtos iš sporto infrastruktūros pinigų.
Lietuvoje esą reikia atnaujinti apie 5 000 sporto bazių, o tam per 7 metus iki šiol buvo skirta apie 300 mln. Lt. „Mes, sporto federacijos, suprantama, niekada nepritarsime, kad vienas objektas „suvalgytų“ visus pinigus“, – kalbėjo V.Zimnickas. Po įvairių diskusijų, kaip išjudinti nuo 1993 m. sustojusias statybas, buvo atliktos net kelios galimybių studijos, kurioms jau išleista irgi šimtai tūkstančių litų.
Nebus darbų - reiks nugriauti
Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) direktorius Klemensas Rimšelis tikino, kad Vyriausybėje šiuo metu svarstomas vienintelis variantas – baigti Šeškinėje pradėto stadiono statybas. „Jokio antro ar trečio alternatyvaus varianto nėra, nes mes arba baigiame statyti šį stadioną, arba neturėsime jokio“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė K.Rimšelis. Pasak jo, 2007–2013 m. ES parama Lietuvai buvo 23,4 mlrd. Lt, o 2014–2020 m. ji didės iki 25 mlrd. Lt. „Būtent iš tų papildomų 1,6 mlrd. Lt ir būtų tęsiamos statybos, kurioms baigti reikėtų bent 300 mln. Lt“, – sakė K.Rimšelis.
Šių pinigų užtektų stadiono, kuriame tilptų 30 000 žiūrovų, statyboms baigti ir aplinkai minimaliai sutvarkyti. Papildomiems aikštynams ir kitai stadiono infrastruktūrai baigti esą reikėtų kur kas daugiau pinigų. „Tačiau jei mes užbaigsime šį stadioną, nereikės užkonservuoti tų 120 mln. Lt, kurie jau buvo panaudoti statybos pradžioje“, – argumentavo KKSD vadovas K.Rimšelis.
Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius irgi tikino, kad būtų neatsakinga užkasti šias milžiniškas lėšas po žeme, todėl žvalgomasi į stadioną Šeškinėje. Ekspertų vertinimu, kadangi stadionas iki šiol nėra užkonservuotas, gelžbetonio konstrukcijos dėl aplinkos poveikio po truputį gadinasi. 2014-uosius ekspertai laiko kritiniais. Jei iki to laiko nebus pradėti vykdyti darbai, stadioną reikės nugriauti.
Siekia užsitikrinti finansavimą
Problema ta, kad nacionalinės reikšmės objektu 2006 m. paskelbtas Šeškinės stadionas negali tiesiogiai gauti ES paramos kaip sporto kompleksas. „Briuselis nefinansuoja sporto kompleksų statybų, todėl privalome įrodyti, kad stadionas bus daugiafunkcis, tarnaus ne tik sporto, bet ir kultūros, sveikatinimo reikmėms“, – aiškino K.Rimšelis. Tik tai įrodžius, ES galėtų skirti trokštamus 300 mln. Lt iš papildomos paramos. „Visuomenė turi žinoti, kad šios papildomos lėšos nebus iš kažko atimtos. Nei iš žemdirbių, nei iš švietimo darbuotojų, nei iš dar kažko, nes tos lėšos dar nepaskirstytos atskiroms sritims“, – tikino KKSD direktorius K. Rimšelis.
ES klerkams bus mėginama įteigti, kad Nacionaliniame stadione vyks ne tik sporto varžybos, bet ir žinomų atlikėjų koncertai, sveikatinimo renginiai ir net Dainų šventė, kurią UNESCO pripažino Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru. „Jei stadiono šį kartą nepavyks pastatyti, teks jį palikti kaip turistų lankytiną vietą. Tos styrančios gelžbetonio konstrukcijos labai primena Romos koliziejų“, – ironizavo sporto federacijų atstovas V.Zimnickas.
Kauniečiai neatliko namų darbų
Tai, kad Šeškinės stadiono statyboms priešinasi dalis sporto federacijų, KKSD vadovas K.Rimšelis nesureikšmino. „Natūralu, kad kai kurioms federacijoms to stadiono apskritai nereikia, – kalbėjo K. Rimšelis. – Pavyzdžiui, kam stadiono reikia Buriuotojų sąjungai, Alpinizmo ar Slidinėjimo federacijoms? Be to, po techniniu projektu pasirašė ir Lietuvos lengvosios atletikos federacija, ir Lietuvos futbolo federacija (LFF).“
Be kitų alternatyvų, minimas ir Kauno S. Dariaus bei S. Girėno stadionas, kuriam rekonstruoti reikėtų 10 kartų mažesnės sumos nei Šeškinės stadionui baigti. „Su Kauno miesto savivaldybe ir LFF jau anksčiau buvo sutarta, kad miestas skirs nors 200 tūkst. Lt techniniam projektui parengti, bet iki sutartos datos (2012 m. spalio 17 d.) kauniečiai teatliko galimybių studiją, bet daugiau nieko nepadarė, o dabar prašo pinigų“, – stebėjosi K.Rimšelis.
Pasak KKSD vadovo K.Rimšelio, Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione investicijų būtų tik 12 mln. Lt ir jas nebūtų sudėtinga gauti pagal Valstybės investicijų programą (VIP), bet pati miesto valdžia kalta, kad neatliko namų darbų. Kaune reikėtų įrengti aikštės pašildymą, sutvarkyti apšvietimą, įrengti tribūną žurnalistams ir kitiems varžybų svečiams bei pasirūpinti tvirtesnėmis kėdėmis, kurių nesugebėtų išlupti futbolo chuliganai.
K.Rimšelis taip pat atmetė bet kokias spekuliacijas, kad už valdiškus pinigus būtų renovuojamas Vilniaus „Žalgirio“ stadionas. Jis esą privatus. Be to, aplink jį visiškai nėra vietos stadiono infrastruktūros plėtrai. Pavyzdžiui, vien Šeškinės stadione numatyta įrengti apie 22 000 kvadratinių metrų įvairių patalpų (dvi sporto salės, administracinės, pagalbinės patalpos, rūbinės, plotai verslui ir kt.), o šalia – net velėnų auginimo lauką. Prognozuojama, kad Šeškinėje stadioną būtų galima pastatyti iki 2020 m.
Kaune nacionalinis stadionas kainuotų daug pigiau
Viešojoje erdvėje prasidėjus diskusijoms apie planus už 270 mln. Lt užbaigti sostinėje esančio Nacionalinio stadiono statybas, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas siūlo daug racionalesnę ir net 12 kartų pigesnę investiciją.
„Kalbos apie gigantomaniškų užmojų objektų finansavimą man skamba keistokai. Daug racionaliau būtų galutinai sutvarkyti šiuo metu didžiausią šalyje S. Dariaus ir S. Girėno stadioną, kuris galėtų tapti nacionalinės reikšmės stadionu“, - akcentavo Kauno meras.
Pagal UEFA taisykles, oficialios nacionalinių rinktinių varžybos gali vykti ne žemesnį nei 3 kategorijos statusą turinčiame stadione, o klubiniai UEFA Čempionų lygos bei Europos lygos susitikimai - 4 kategorijos stadionuose. Specialistų teigimu, investicijų į Kauno stadioną reikėtų mažiausiai, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas, t. y. suteikta 4 kategorija. Preliminariai skaičiuojama, kad S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija kainuotų iki 20 mln. Lt.
„Kad S. Dariaus ir S. Girėno stadionas atitiktų tokį patį lygį kaip ir sostinėje planuojamas Nacionalinis stadionas, užtektų net 12 kartų mažiau lėšų. Lėšų skirtumas akivaizdus, o pasiektas rezultatas – nacionalinės svarbos objekto galutinis sutvarkymas“, - teigė A. Kupčinskas.
Didžiulis S. Dariaus ir S. Girėno stadiono privalumas – galimybė jame rengti ne tik futbolo, bet ir aukščiausio lygio lengvosios atletikos varžybas. Šią vasarą, birželio 22-23 dienomis, šiame stadione vyks Europos lengvosios atletikos komandinis čempionatas.
Šiuo metu S. Dariaus ir S. Girėno stadione yra 9180 sėdimų vietų žiūrovams. Po rekonstrukcijos šis skaičius viršytų 10 tūkst. vietų. Rekonstrukcijos metu būtų įrengta VIP tribūna, stadiono vejos šildymo sistema, nauja stadiono apšvietimo sistema, autonominė elektros energijos sistema, atskira tribūna svečių komandos sirgaliams.
KOMENTARAI
Reikėjo jau seniai
Virgilijus Alekna, disko metikas
Nacionalinis stadionas – savotiška šalies etiketė, garsinanti šalį pasaulyje. Pavyzdžiui, Berlyno olimpinis stadionas, kuris pastatytas dar 1936 m. ir kuriame vyko olimpinės žaidynės, iki šiol eksploatuojamas, o aš per savo karjerą mačiau daugybę stadionų. Tai, kad stadiono iki šiol neturime, menkina mūsų šalį. Su kitais garsiais sportininkais ir visuomenės veikėjais galėčiau pabūti tarpininku tarp Lietuvos ir Europos Komisijos siekiant įtikinti ES, kad mums reikia daugiafunkcio komplekso.
Valstybės biudžete pinigų nėra
Juras Požėla, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas
Jei 2014–2020 m. pavyktų užsitikrinti tuos 300 mln. Lt ir jei nereikėtų skirti daugiau pinigų, nacionalinio stadiono idėją Šeškinėje galėtume įgyvendinti. Tai esminė sąlyga, kuri leistų baigti projektą. Kitaip tariant, mes nepritartume sumanymui, kad stadionas būtų statomas iš sportui skirtų pinigų. Regionuose yra daugybė apverktinos būklės sporto bazių, todėl pirmenybė skiriama būtent joms, o ne vienam objektui. Šią sąlygą K.Rimšeliui Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariai išsakė labai aiškiai. Valstybės biudžete pinigų stadiono statyboms nėra.
