Kiek toks projektas kainuos, už jį atsakingas naujosios sostinės vyriausiosios architektės patarėjas dar negali atsakyti. Tad sostinės opozicija šį projektą regi kaip eilinį vilniečių pinigų taškymą ir veiklos imitavimą, ir vadina tiesiog hipsteriams skirtu priešrinkiminiu triuku.
Vilnietė Liucija netoli centro esančiame Broniaus Laurinavičiaus skvere stotelėje žiūri, kiek dar liko laukti autobuso. Moteris sako, kad čia laukti – pavojinga gyvybei, ypač karštomis saulėtomis dienomis.
„Kartą vos nenualpau, siaubingas dalykas, 30 laipsnių. Ar reikėjo iškloti viską? Kaip mes nesuprantam, kad kuo kietesnę dangą darom, tuo mieste susidaro daugiau [karščio]”, – piktinosi senjorė.
Esą kyla pavojus sveikatai
Liucijai antrina ir kitos senjorės, ten dažnai laukiančios autobusų:
„Karšta, bet ką padaryti dabar čia?“
„Nėra kur pasislėpti.“
„Galėtų būti daugiau žalumos, to asfalto ir plytelių gal nereikia, būtų užsėta žolele kokia.“
Ar šiame trinkelėmis išklotame ir plačių asfaltuotų gatvių supamame skvere iš tiesų taip karšta, kaip skundžiasi gyventojai, savivaldybės valdininkai nusprendė patikrinti moderniu būdu. Pakėlė droną su termokameromis. Ir jo padaryta nuotrauka žmonių skundų nepaneigė, o patvirtino.
Drono darytose nuotraukose matyti tai, kas akivaizdu pažiūrėjus ir plika akimi. Didžiausias karštis ten, kur daugiausia asfalto ir betono. Tačiau projektą kuruojantis naujosios Vilniaus vyriausiosios architektės patarėjas žada pagal drono nuotraukas, pasitelkus dirbtinį intelektą, sukurti optimalų skvero atvėsinimo projektą.
„Jis toks plikas, medžių ten nėra, jie turėtų padėti. Galbūt galime ne tik per želdynus eiti, bet ir plyteles pakeisti kita danga“, – svarstė Žygimantas Pagalys.
O kitame skvere, esančiame prie pat savivaldybės, žolė nešienaujama, medžių daugiau ir jie nenudžiuvę, tad ir drono termovizorinė nuotrauka patvirtina, kad karščio salos ten nėra.
Dronai matuos karštį miesto erdvėse
Sostinės savivaldybės administracija nusprendė dronais išfotografuoti labiausiai tikėtinas karščio salas Vilniuje, sudaryti jų žemėlapį ir sukurti specialią virtualią aplikaciją. Šį darbą užsimojo atlikti savivaldybės valdomas „ID Vilnius“. Tiesa, kiek šis projektas vilniečiams konkrečiai kainuos, neatskleidžia.
„Finansai labai paprasti. „ID Vilnius“ atlieka analizę, skenuoja dronais. Analitinis dalykas yra etatas – žmogus duomenų analitikas. O dronais suskraidyti nėra dideli kaštai. „ID Vilnius“ dronus valdo ganėtinai gerai. Vieno – dviejų dronų pakanka suskraidyti erdves, kurias norime. Dronai [kainuos] iki 10 tūkst. visoms erdvėms”, – skaičiavo Ž. Pagalys.
Sostinės opozicijos atstovus tokie paaiškinimai glumina ir jie šio projekto prasmės nemato, tad šį dronų ir virtualaus miesto karščio zonų žemėlapių projektą vadina dar vienu vilniečių suneštų mokesčių taškymu.
„Man atrodo, kad tai yra rinkiminis triukas. Ar žmogui geriau, kad žinosi, kur karšta? Kūnu jaučiame, kur yra karščio zonos“, – įsitikinęs Vilniaus tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.
„Sąžiningam specialistui yra aišku, kur Vilniuje karščio salos, zonos. Tai – automobilių stovėjimo vietos, ten, kur daug asfalto ir mažai žalumos. Papildomai leisti pinigus, matuoti – tai euročiulpių nauja idėja, kaip įsisavinti pinigus“, – rėžė Artūras Zuokas.
„Eilinis būdas iš savivaldybės kišenės perkelti į jos valdomų įmonių kišenes pinigėlius, už kuriuos niekas nebeatsiskaito“, – tvirtino socialdemokratas Povilas Pinelis.
Dronus su termokameromis sostinės administracija žada kelti kiekvieną vasarą ir su dirbtiniu intelektu projektuoti, kaip vėsinti karščio salas. Išgirdę apie tokias užmačias, opozicijos atstovai ragina nustoti erzinti miestiečius ir imituoti darbą, o tiesiog atsakingai planuoti Viliuje statybas, ne naikinti, o plėsti žaliąsias erdves.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Eikite NX su savo dronais.
