JAV mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad mažai miegoję žmonės yra labiau linkę į didelės rizikos lošimus, negu tuomet, kai jie yra gerai pailsėję, rašo portalas „The Independent“. Buvo atskleista, kad miego trūkumas daro žmones nerūpestingais tuomet, kai kalba eina apie riziką pralošti didelę pinigų sumą.
Mokslininkai teigia, kad dauguma žmonių natūraliai suvokia riziką, kuri jiems gali kainuoti visus jų pinigus, tačiau ši vidinė „negatyvių pasekmių“ baimė dingsta kuomet jiems trūksta miego. Būtent šiuo aspektu ir naudojasi visą parą dirbantys lošimų namai.
Šis tyrimas taip pat yra reikšmingas daktarams ar gelbėtojams, kuriems gali tekti naktimis atlikinėti gyvybiškai svarbias užduotis. Djuko universiteto Durhamo medicinos centro profesorius Scottas Huettelis teigė, kad šie rezultatai yra reikšmingi visiems, kurie turi priimti itin svarbius sprendimus išdirbę ilgą laiką be miego ar poilsio.
Daktaras, kuris turi priimti rizikingą sprendimą dėl savo paciento, gali būti vertinamas panašiai kaip ir asmuo, kuris lošdamas kazino priima sprendimus, galinčius jam atnešti didelius turtus arba pralošti visus jo pinigus. S. Huettelis teigia, kad šiuo atveju daktaras, kuriam trūksta miego, yra labiau linkęs galvoti apie gerą, o ne blogą rezultatą.
„Net jei mes ir suteiktumėme šiems žmonėms papildomai laiko priimti sprendimą, vis tiek labiau tikėtina, kad jie labiau pabrėš teigiamas, o ne neigiamas savo sprendimo pasekmes“, – sako profesorius.
Jo teigimu, tai yra pirmas kartas, kuomet mokslininkams pavyko įrodyti, kad miego trūkumas gali būti tiesiogiai susietas su tuo, kaip mes vertiname vienus ar kitus dalykus. „Pakanka vos vieną naktį blogai išsimiegoti ir tai iškart keičia žmonių pasirinkimą, kuomet ateina metas lošti, vertinant pagal tikimybes.“
Tyrime dalyvavo 29 jauni ir sveiki savanoriai, kuriems buvo nurodyta nemiegoti visą naktį, o vėliau atlikti tam tikras su lošimais susijusias užduotis. Mokslininkai naudojo smegenų skaitytuvus, kad galėtų analizuoti jų smegenų veiklą.
Pailsėję savanoriai demonstravo tipišką atsargų elgesį, kuomet jiems reikėdavo lošti ir rizikuoti. Tačiau, kuomet jiems vis labiau trūko poilsio ir miego, tyrime dalyvavę asmenys tapo mažiau jautrūs neigiamoms pasekmėms ir labiau vertino teigiamas savo veiksmų pasekmes.
„Mes įrodėme, kad miego trūkumas įtakoja tai, kaip žmonės vertina vienus ar kitus dalykus. Tai gali priverst juos vienus dalykus vertinti labiau, nei kitus. Miego trūkumas neabejotinai daro lošimus patrauklesniais“, – kalbėjo S. Huettelis.
Vienas iš tyrimo autorių Vinodas Venkatramanas sako: „Naktiniai lošėjai kovoja labiau nei vien tik su neigiamomis lošimų aparatų tikimybėmis. Jie kovoja su miego trūkumo įtakotu smegenų polinkiu aklai siekti laimėjimo, atmetant galimo pralaimėjimo poveikį.“
Kazino ir kiti lošimų namai pritaiko įvairiausius psichologinius triukus, skatinančius lošti, tokius kaip dėmesį atitraukiančios šviesos ir garsai, nemokamas alkoholis ir pinigų keitimas į žetonus ar elektroninius kreditus.
Djuko universiteto profesorius Michaelas Chee teigė, kad šio tyrimo rezultatai tai pat yra reikšmingi ir finansiniams patarėjams.
„Net, jei kas nors jums suteikė teisingą finansinį patarimą, tai dar nereiškia, kad jausdamas miego trūkumą jis jūsų nepastatys į nepalankios rizikos padėtį“, – sako M. Chee.
Daug pasiekę asmenys, kurie negalėjo miegoti
Čarlzas Dikensas – Viktorijos laikų rašytojas bemiegių naktų metu parašė kūrinį „Naktinis Gyvenimas“ (angl. „Night Life“), kuriame aprašo savo pasivaikščiojimus Londono gatvėmis
Napoleonas Bonapartas – Prancūzijos karvedys pastatė imperiją miegodamas vos po keturias valandas per parą, o likusį laiką skirdavęs karinių veiksmų planavimui
Groucho Marksas – šiam komikui nemiga išsivystė po 1929 metų akcijų biržos žlugimo, kurio metu jis prarado didžiąją dalį savo turto. Jis mėgino nuslopinti savo simptomus skambinėdamas nepažįstamiems asmenims ir juos įžeidinėdamas.
Aleksandras Diuma – „Grafo Montekristo“ autorius ne tik ieškojo pagalbos nuo nemigos, tačiau kartu yra parašęs 1,2 tūkst. knygų ir teigia išauginęs 500 vaikų.
Margaret Tečer – „Geležinė ledi“ išgarsėjo tuo, kad valdė Didžiąją Britaniją per parą miegodama vos po 4 valandas. Teigiama, kad Folklando karo metu, kuris 1982 metais vyko tarp Didžiosios Britanijos ir Argentinos dėl Folklando salų, M. Tečer tris mėnesius apskritai nemiegojo.
