Šios detalės, turinčios švino ir rūgštinio elektrolito, priskiriamos pavojingų atliekų kategorijai, tačiau kartu išsiskiria ir finansine verte. Atliekų tvarkytojai skatina vairuotojus elgtis atsakingai ir primena, kad vietoje kaupimo namų sąlygomis, šiuos komponentus galima priduoti ir gauti finansinę kompensaciją.
Daugiau patarimų perkant naudotą automobilį – specialioje rubrikoje „Iš antrų rankų“.
Finansinė grąža ir pavojingas kaupimas
Naudoti transporto priemonių akumuliatoriai, kaip ir aliuminio detalės ar hidrauliniai amortizatoriai, priklauso tai specifinei atliekų grupei, už kurią perdirbėjai gyventojams tiesiog sumoka.
Šiuo metu atliekų surinkimo aikštelėse už vieną kilogramą tokio netinkamo naudoti įrenginio galima gauti maždaug pusę euro.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė pastebi, jog dėl šios finansinės paskatos seni akumuliatoriai beveik niekada neatsiduria prie buitinių atliekų konteinerių.
Visgi specialistai fiksuoja kitą problemą – užuot nedelsiant perdavę šias pavojingas atliekas tvarkytojams, vairuotojai neretai pasirenka jas ilgą laiką kaupti asmeniniuose garažuose ar ūkiniuose pastatuose, taip keldami riziką aplinkai ir asmeniniam saugumui.
Perdirbimo technologijos ir žiedinė ekonomika
Pagal Europos Sąjungos institucijų patvirtintas direktyvas, švino turintys įrenginiai privalo būti surenkami ir perdirbami taip, kad išgautos medžiagos sugrįžtų atgal į gamybos ciklą. Taikant modernias technologijas, atliekų tvarkymo įmonių darbuotojams pavyksta perdirbti net iki devyniasdešimt aštuonių procentų viso švininio akumuliatoriaus svorio.
Bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė pabrėžia, kad šio inžinerinio ir cheminio proceso metu saugiai atskiriamas plastikas, švinas bei rūgštis. Vėliau šios išgautos žaliavos nukreipiamos į naujų produktų gamybą, o naujuose akumuliatoriuose antrinės žaliavos gali sudaryti net iki aštuoniasdešimties procentų visos masės. Toks inžinerinis procesas leidžia ne tik apsaugoti gruntą ir vandenis nuo taršos, bet ir smarkiai taupyti gamtos išteklius.
Statistika ir griežti reikalavimai importuotojams
Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros sukauptais istoriniais duomenimis, vien per 2018 metus Lietuvos teritorijoje buvo surinkta daugiau nei dešimt tūkstančių tonų švino akumuliatorių.
Didžioji dalis šio kiekio buvo sėkmingai apdorota ir paruošta antriniam panaudojimui šalies viduje, o keli šimtai tonų – eksportuota. Visgi valstybinėms institucijoms sudėtinga įvertinti absoliučiai tikslų mastą, kadangi neįmanoma tiksliai suskaičiuoti, kiek tokių įrenginių į Lietuvą importuojama jau sumontuotų pačiose transporto priemonėse.
Pagal dar prieš dešimtmetį, 2016 metais, Lietuvos Vyriausybės nustatytą tvarką, gamintojai ir importuotojai įpareigoti surinkti bei perdirbti bent keturiasdešimt penkis procentus visų einamaisiais metais į rinką patiektų baterijų bei akumuliatorių. Rinkos dalyvių teigimu, realybėje šis rodiklis dažniausiai būna gerokai viršijamas.
Legalūs pridavimo būdai ir atsakomybė
Siekdami atsikratyti nebetinkamų naudoti akumuliatorių, gyventojai turi kelis legalius ir finansiškai naudingus pasirinkimus. Juos galima pristatyti į savivaldybių valdomas stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles arba tiesiogiai perduoti naujais akumuliatoriais prekiaujantiems atstovams.
Kadangi šios detalės turi realią vertę rinkoje, prekybininkai už pristatytą seną įrenginį sumoka grynaisiais pinigais arba pritaiko atitinkamą nuolaidą naujai prekei.
Asociacijos vadovė V. Masalienė taip pat primena griežtą taisyklę dėl kitų automobilinių atliekų, tokių kaip panaudota alyva, filtrai ar plastikas. Gyventojams savarankiškai ardyti transporto priemones yra griežtai draudžiama – šią veiklą vykdyti gali tik specialius leidimus turintys ir aplinkosaugos standartų besilaikantys atliekų tvarkytojai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
