Kambarius išvalius juose nebegalėjo veistis iki tol ten ramiai gyvenusios žiurkės bei tarakonai. Tad parazitai ir graužikai užplūdo kaimynų butus.
Kraupų vaizdą išvydo „Veik“ fondo savanoriai, kai pravėrė išlaužtas 80-mečio klaipėdiečio Stasio duris. Prieš šešerius metus vyro butas apdegė, tačiau ir prieš gaisrą vaizdas buvo panašus. Stasys tiesiog mėgsta kaupti daiktus. Tad fondo savanoriai neatlygintinai pasišovė jo dvokiančią kolekciją šiek tiek apmažinti.
„Prieš metus, tikriausiai, laiko aš pradėjau juo domėtis, pradėjau kažkiek atvežti jam maistuko, pradėjau megzti ryšį su juo. Tačiau prieš pusmetį vietos socialinės darbuotojos man gan agresyviai parašė socialiniuose tinkluose, kad nėra čia ko lįsti, nėra ko reklamuotis, nes jie viską žino ir jie juo pasirūpins“, – pasakoja fondo „Veik“ direktorius Michailas Andrijanovas.
Tačiau padėtis nesikeitė ir būrys fondo savanorių ir ėmėsi iniciatyvos. Stasio butą jie kuopė tris dienas. Rado įvairiausių eksponatų. Pavyzdžiui, tarp šiukšlių gulėjusią nudvėsusią žiurkę. Voratinkliai, seni puodai, maisto likučiai ir kitoks „turtas“ šį butą pavertė svajonių namais graužikams, tarakonams bei kitiems gyviams.
„Vienas iš kambarių buvo iki lubų, tiesiogine to žodžio prasme, prikrautas senų drabužių, kurie pilni buvo ir blusų, ir blakių. Ir žiurkių – ir gyvų, ir mirusių. Išmatų. Ir žmogaus, ir tų gyvių“, – sako M. Andrijanovas.
Tualete savanoriai rado aštuonis septynių litrų puodus su sudžiuvusiomis žmogaus išmatomis. Bute mėtėsi 10 negyvų žiurkių. Šiukšlių buvo tiek daug, kad savanoriai prikrovė pilną statybinį konteinerį. O tada vyrą apkirpo. Patenkintas Stasys net užgrojo šiukšlėse rastu akordeonu.
O tada Stasys tapo tarsi Hamelno žiurkių kerėtoju iš Roberto Brovningo pasakos. Užgrojus muzikai ir savanoriams sujudinus visą šį šiukšlyną iki tol ramiai gyvenę graužikai užplūdo namo laiptinę ir kaimynų butus.
Kaimynė pasakoja ir juokingą, ir sukrečiantį vaizdą: „Čia žiurkė grynai sėdi ant turėklo. Iš viršaus pragriaužė skylę. Nulipusi ir sėdi ant turėklo, ir niekur neina. Bando visur lakstyti jinai. Šepetį atsinešėm, nubėgo iki trečio aukšto ir bėga atgal. Aišku, ir cypėm, ir klykėm.“
Moteris rodo ir kur žiurkės pragriaužė dvi laiptines skiriančią mūrinę sieną: „Ten toks apie 15 centimetrų tarpas yra. Jau plintusai prie durų prigriaužti.“
O paskui žiurkes atkeliavo ir tarakonai: „Duris išeinant iš kambario apsipūsdavo su „Kobra“, kad neužkristų tarakonai ant galvos. Taip ir vaikščiojo.“
Daugiabučio administratoriai patalpas dezinfekuoja ir graužikus nuodija, tačiau jie toliau plūsta. O kaimynai labiausiai dėkingi „Veik“ fondo savanoriams. Jiems ačiū taria ir pats Stasys. Tačiau sako, jam ir taip buvo gerai, o apie žiurkių nuotykius gali daug papasakoti.
„Kaip įdomiai. Viena norėjo, matyt, gerti. Norėjo į vonią įlipti, bet neįlipo. Trumpos kojos. Aš išeinu iš vonios – kas ten minkšta? Pasižiūriu! O viena buvo ant palangės. Langas buvo praviras, tai ant palangės užsilipo. Vaikščiojo, vaikščiojo, ten, matyt, prie pat lango yra medienos. Vaikščiojo, vaikščiojo, paslydo – nukrito ant žemės iš ketvirto aukšto“, – pasakoja Stasys.
O ir šiaip, sako vyras, nėra ko tų žiurkių taip bijoti.
„O jūs pats nebijot, kad įkas miegančiam į nosį kokią? – Ne, ne, ne, nebuvo nė karto, kad prie manęs būtų lindusi ir įkandusi. Ne, ne. – Prisijaukinot? – Prisijaukinau? Ne, neprisijaukinau“, – sako Stasys.
Kodėl viename didžiausių šalies miestų ne vienerius metus žmogus gyvena tokiomis sąlygomis, Klaipėdos socialinės paramos centro darbuotojos TV3 žurnalistams atsakyti negalėjo. Esą įstaigos direktorė serga, o be jos leidimo komentuoti draudžiama. „Veik“ fondo savanoriams socialinės darbuotojos esą aiškino, kad negali rasti vyro namuose.
„Tų valdininkų yra problemos, kad jie nenori savo darbo dirbti, bet jie neįsivaizduoja, kad jo tokios gyvenimo sąlygos, jog jis visą laiką būna purvinas, vaikšto į parduotuvę, savo rankomis liečia maisto produktus ir gali kiti žmonės susirgti“, – teigia fondo „Veik“ savanoris Viktoras.
Matyt, tiek tris dienas butą tvarkiusiems ir su vyru bendravusiems fondo savanoriams, tiek eilinę dieną nesusitarus pas Stasį atvykusiems TV3 žurnalistams tiesiog pasisekė beveik aklą ir sunkiai vaikštantį vyrą rasti namuose.
