„Prezidento nuomone, geriau turėti laikiną tam tikrose proto ribose (3 proc. viršijantį – BNS) fiskalinį deficitą, negu turėti saugumo deficitą“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėjas Vaidas Augustinavičius.
„Saugumo deficitas valstybei kainuos žymiai daugiau negu laikinas tam tikras didesnis fiskalinis deficitas“, – pridūrė jis.
Ši deficito riba yra numatyta Mastrichto kriterijuose.
Visgi prezidento patarėjas teigia, kad Lietuvai kyla iššūkis suderinti išlaidas gynybai su socialiniais poreikiais ir dėl didesnio deficito įmanoma susitarti su Europos Komisija, nes ši supranta NATO rytiniame sparne esančių šalių iššūkius.
„Tikrai galima kalbėti apie tai, kad tos gynybos išlaidos – tai yra laikina, kontroliuojama investicija, kuri iš esmės ilgalaikiu laikotarpiu neturės ypatingos neigiamos įtakos fiskalinei politikai“, – kalbėjo V. Augustinavičius.
Pinigai gynybai
BNS rašė, jog Lietuva ketina iki 2030 metų gynybai skirti ne mažiau 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kad išvystytų kariuomenės diviziją ir pasirengtų Vokietijos brigados priėmimui.
Prezidento patarėjo teigimu, papildomų lėšų gali prireikti dorojantis ir su augusių kuro kainų padariniais – tiek galbūt mažinti akcizą, viešojo transporto kainas, tiek 2027 metais didinti pažeidžiamesnių visuomenės grupių pajamas.
„Biudžete turėtų būti numatytos priemonės, kurios didintų ir mažesnių pajamų gavėjų pajamas, ir senjorų pajamas, ir pajamas šeimoms su vaikais. Tai jeigu šios priemonės bus numatytos biudžete, situacija jau gerės. Jeigu yra fiskalinių galimybių svarstyti platesnes įvairias priemones, be abejo, jos galėtų būti svarstomos“, – sakė V. Augustinavičius.
„Mes matuojame valstybės stiprumą ne tiek pagal tai, kiek yra pigus kuras, o pagal orų žmogų, kurio pajamos auga greičiau negu dėl naftos krizės sukeltos kainos“, – tvirtino jis.
Patarėjas nurodė, kad siekiant didinti kitų metų biudžeto pajamas laukia finansų ministro Taurimo Valio ir Valstybinės mokesčių inspekcijos siūlomų priemonių mažinti šešėlinę ekonomiką.
Visgi jis pripažino, kad, nepaisant to, atitikti europinius fiskalinės drausmės reikalavimus Lietuvai gali būti sunku, ir pabrėžė, jog su tokiais iššūkiais susiduria daugelis į gynybą investuojančių šalių.
Šiuo metu prognozuojama, kad 2026 metų valstybės skolos santykis su BVP sieks apie 45 procentus. Mastrichto kriterijuose leidžiama 60 proc. riba.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
