„(Ukrainiečiai – BNS) yra tvirtai pasirengę atremti bet kokią agresiją ir duoti reikalingą atkirtį“, – trečiadienį po pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė Lietuvos vadovas.
„Mes esame pasirengę visada būti jų pusėje ir suteikti visokeriopą pagalbą, kokią tik galime suteikti. Žinoma, darydami tai kartu su sąjungininkais“, – pridūrė jis.
Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas.
Be to, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į ES kaimynystėje esančią Baltarusiją – esą planuojamoms bendroms pratyboms.
Didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo, NATO į rytinį sparną pasiuntė daugiau pajėgų: karinių laivų, naikintuvų, taip pat paskelbė padidintą pajėgų parengtį.
G. Nausėdos teigimu, dėl susiklosčiusios situacijos Kijevas jau susiduria su iššūkiais.
„Ukraina moka didžiulę kainą už tai, kas vyksta prie jos sienų. Nes tai yra, pirmiausia, ekonominio, socialinio gyvenimo sutrikdymas, panikos sėjimas. Vien nuo sausio pradžios Ukraina, prezidento V. Zelenskio žodžiais, prarado apie 800 mln. dolerių, kad palaikytų savo valiutos kursą“, – teigė Lietuvos prezidentas.
Jis pridūrė, kad saugumo situacija regione „labai įtempta“, o Lietuvos saugumo klausimai yra „tiesiogiai susiję su tuo, kas vyksta prie Ukrainos sienų“.
Vis dėlto, pasak G. Nausėdos, Lietuvos žmonės gali būti ramūs.
„Visos institucijos dirba labai sutelktai. (...) Visos pajėgos sutelktos į tai, kad Rusija būtų atgrasyta nuo veiksmų Ukrainos atžvilgiu“, – dėstė jis.
Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos saugumo garantas – narystė NATO ir sąjungininkų parama.
Aljanso nare Lietuva tapo 2004 metais. Po 13 metų šalyje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.
Tokį sprendimą Aljanso valstybių vadovai priėmė atsižvelgdami į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pasikeitusią saugumo aplinką regione.
