Nausėda rengia pasitarimą užsienio politikos klausimais

Pasak Prezidentūros, susitikimo metu bus apsikeista aktualia informacija apie tarptautinės darbotvarkės pokyčius, taip pat planuojama aptarti Lietuvos poziciją svarbiausiais užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Prezidentūra tikisi vieningo sutarimo balsuojant dėl Kapčiamiesčio poligono

Ruginienės pozicija dėl Taivaniečių atstovybės: iškėlėme idėją ir toliau ją svarstysime

Gitanas Nausėda LB vadovą rinksis iš kelių kandidatų, tarp jų – ir Gediminas Šimkus

„Prezidentas į susitikimą kviečia politikus, atsakingus už užsienio ir nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimą. Susitikime bus pasikeista informacija apie naujausius tarptautinės darbotvarkės pokyčius, aptarta Lietuvos pozicija svarbiausiais užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais“, – nurodo Prezidentūra. 

Budrys: tarp temų – santykių su Kinija bei Taivanu klausimas

Tuo metu užsienio reikalų ministras K. Budrys nurodė, jog pasitarimo metu planuojama aptarti klausimus, kurie kai kuriais atvejais yra pristatomi kaip Lietuvos visuomenės atstovų nesutarimų objektas. 

„(Ketiname aptarti – ELTA) visus tuos klausimus, kurie viešumoje kartais klaidingai pristatomi kaip mūsų nesutarimų objektas“, – Eltai sakė ministras. 

Lietuvos diplomatijos vadovas užsimena, kad tarp šių temų bus aptariamas ir santykių su Kinija bei Taivanu klausimas.

„Esu įsitikinęs, kad mes viską aptarsime“, – paklaustas, ar pasitarimo metu bus kalbama apie Kiniją bei Taivaną, sakė ministras. 

„Žinau, kad vyksta pasirengimas tam posėdžiui. Jis bus vienas aukščiausių lygmenų atstovavimo prasme ir turiniu vienas giliausių pašnekesių, kuriuos esame turėję apie Lietuvos užsienio politiką. Dėl to laukiu. Iš to, ką matau, man atrodo, kad turėsime gerus konsensusus ir galėsime slopinti tą aplink vykstančią diskusiją, neva mes čia dėl kažko nesutariame“, – akcentavo jis. 

Kaip skelbta, I. Ruginienė praėjusią savaitę pareiškė nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu. 

Reaguodamas į tokius pareiškimus šalies vadovas G. Nausėda tikino, kad diskusijos dėl atstovybės pavadinimo keitimo galimos, tačiau esą turime suprasti, kad galimas ir neigiamas atsakymas. 

Tuo metu Seimo pirmininkas J. Olekas sako, kad nereikia skubėti keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimo. Pasak jo, toks veiksmas, veikiausiai, neduotų realių rezultatų.

Savo ruožtu premjerė tikina, kad šia tema dar bus diskutuojama.

Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą. 

Savo ruožtu Taivaniečių atstovybė nurodė, kad, nepaisant politinių pokyčių, ketina tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva. 

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.