Jo nuomone valdžia per daug laiko gaišta diskusijoms dėl mažareikšmių pokyčių, o rimtų reformų nesiima. Ginčo su konservatoriais dėl kelionių į EVT fone Nausėda nepraleido progos pasigirti ir kas jam pavyko tarptautinėje politikoje.
Šalies vadovas savo antrąjį metinį pranešimą Seime perskaitė per maždaug 40 minučių. Savo kalboje jis apžvelgė ir Vyriausybės ir Seimo darbus, pažėrė kritikos nesąžiningiems verslams, pasisakė ir dėl šalį skaldančių vertybinių ginčų.
„Kantrybe ir ištverme apdovanoti Lietuvos žmonės stebėjo, kaip klumpa politikai – bevaisių rietenų, neįsiklausymo pasirinkimuose. Tiek, kiek valdžia demonstruoja neužtikrintumą, blaškosi, keičia sprendimus, negeba planuoti žingsnių į priekį, tiek auga visuomenei tenkanti našta“, – sako G. Nausėda.
Anot Nausėdos, pandemija parodė, kad ministrų kabinetas nesugebėjo pademonstruoti lyderystės šaliai sunkiu metu: „Per pastaruosius metus pamatėme, kaip lyderystė iš ministerijų kabinetų perėjo į savivaldą.“
Šalies vadovas akcentuoja, kad rudenį negalime sau leisti vėl sustabdyti gyvenimą dėl koronaviruso. Prezidentas priekaištavo Vyriausybei, kad vaikai per ilgai nėjo į mokyklas, per vėlai atidarytos kultūrinės įstaigos. Taip pat aštriai įgėlė ir kai kuriems nuo krizės nukentėjusiems verslininkams.
„Kol dalis verslų laukė vėluojančios Valstybės pagalbos, kad išgyventų, kiti, pasinaudoję sukurtomis išimtimis, pirko ferarius ir jachtas“, – sakė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, per metus šalyje padidėjo socialinė atskirtis, užmarštyje liko neįgalieji:
„Todėl mūsų pareiga – tikslingomis priemonėmis siekti geresnės vaikų sveikatos, mokymosi ir užimtumo, socialinio gyvenimo kokybės. Kad ateityje netektų su apmaudu kalbėti apie „prarastus metus“ ar „prarastąją kartą“.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina: „Jeigu praėjusiais metais Lietuvoje būtų atsiradęs nors vienas galios centras, kuris turėjo teisę inicijuoti teisės aktus ir kitus sprendimus, būtų pasirūpinęs, kad Lietuvoje būtų testų, būtų pasirūpinęs, kad Lietuvoje būtų priimti teisės aktai, kurie užtikrina vakcinacijos strategiją, kurie užtikrina testavimo algoritmus, kurie būtų darę tam postūmį, šitos sritys būtų galėjusios grįžti anksčiau.“
Nors ir tiesiogiai neįvardyti, bet kritikos sulaukė konservatoriai, dėl Konstitucinio teismo pirmininko skyrimo aplinkybių.
„Buvo matyti slaptų užkulisinių žaidimų, nesuderinamų su Konstitucinio Teismo politinio neutralumo principu, šešėlis“, – sako G. Nausėda.
Pareiškęs, kad valdantieji praėjusioje kadencijoje iš opozicijos apkasų šaukę dėl „valstiečių“ ignoravimo šiandien elgiasi lygiai taip pat, kaip pirmtakai, Nausėda paragino politikus išgirsti žmones:
„Tai bus sunku padaryti, skirstant Lietuvos žmones į „savus“ ir „svetimus“, „progresyviuosius“ ir „kaimietukus“. Dar nesame brandi demokratija, jeigu puolame menkinti savo piliečius, turinčius kitokią nuomonę, nei patys save pasodinę į sostą ir viešojoje erdvėje įsitvirtinę Tiesos ministerijos atstovai.“
Anot prezidento, sutarimo iš abiejų pusių trūko ginčuose dėl partnerystės įstatymo. Kompromiso esą neieško nė viena pusė:
„Esu už teisinį tos pačios lyties asmenų bendro gyvenimo sureguliavimą, tačiau nepažeidžiant ir neišplaunant Konstitucijos 38 straipsnio.“
Tačiau Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tikina: „Nebuvo vaikų klausimo, nebuvo šeimos sąvokos, nebuvo santuokos, tai gerokai kompromisinis projektas buvo.“
Nausėda pareiškė, kad parlamentui būtina priimti Konstitucijos pataisas įteisinant tiesioginius merų rinkimus ir leisti kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių. Bet tai ne vieninteliai darbai, kuriuos prezidentas nurodo parlamentarams. Jis pabrėžė, kad neįgyvendinama viešųjų pirkimų reforma kainuoja šimtus milijonų, nevienodas apmokestinimas leidžia turtingiesiems mokėti mažiau mokesčių. Esą rimtas reformas reiki daryti dabar, nes artėjant rinkimams tai taps sudėtinga.
„Reformoms tinkamas politikų darbotvarkės langas yra gana siauras. Ir jis jau pradeda užsiverti švaistant laiką ginčams dėl rinkimų tvarkos ar alkoholio pardavimo pailginimo penkiomis valandomis per savaitę“, – tvirtina G. Nausėda.
Užsienio politikoje iš Nausėdos lūpų taip pat skambėjo kritika Vyriausybei: „Rinkimų pažadai galėjo išsitrinti atmintyje, pritilo antiastravinio sąjūdžio būgnai.“
Ir pagyros sau pačiam: „Galiu asmeniškai patvirtinti, kad mūsų balso ir nuomonės šiuo klausimu Europos lyderiai klausosi bene labiausiai.“
Tokie Nausėdos žodžiai skamba liepsnojant ginčams tarp konservatorių ir prezidento dėl atstovavimo Lietuvai Europos vadovų taryboje.
„Konstituciniai argumentai dėl dalyvavimo yra prezidento pusėje, o politiniai argumentai reikalauja konstruktyvaus dialogo ir bendro sprendimo. O viešoje erdvėje matome atvirai demonstruojamą nepakantumą iš abiejų pusių ir tai jau tikrai kenkia valstybės reputacijai“, – sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Užsienio politikoje Nausėda nepasakė nieko naujo – būtina didinti finansavimą gynybai, remtis sąjungininkais amerikiečiais, o Lukašenką pavadino veiksmo filmų prisižiūrėjusį diktatorių.
„Prezidentas išryškino savo iniciatyvas dėl kai kurių tikrai nėra didelių ginčų, dėl kai kurių gali būti daugiau diskusijų ir Seime, daug buvo minėta apie visuomenės susiskaldymą ir tam tikrą post pandeminę emocinę būklę, prezidentas daug kalbėjo apie telkimą, tai tiesiog tikėčiausi, kad tai ir virs taip pat ir prezidento darbu“, – teigė premjerė Ingrida Šimonytė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen guodėsi: „Pasigedau realistiškesnio įvertinimo to, kokiomis sąlygomis pradėjo dirbti ši Vyriausybė, kokią pandeminę situaciją paveldėjo iš praeitos.“
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis teigia: „Tai ką mes matome ir stebime buvo aiškiai įvardinta. Kad prisidengiant pandemijos valdymu valstybėje nevyksta jokie darbai – svarbiausi darbai. Prezidentas paminėjo ir atskleidė labai „gerą savybę“ – ką bent jau mes čia Seime puikiai matome – tai valdančiųjų dviveidiškumą. Jų retorika ir veiksmai tuo metu kai jie buvo opozicijoje dabar yra visiškai priešingi.“
Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis apie prezidento kalbą ir kritiką jo vadovaujamai partijai nedaugžodžiauja, akcentuoja nesutinkantis su prezidento siūlymu dažniau rengti referendumus ir atsiklausti tautos:
„Politikai turi platų mandatą, apimantį visas gyvenimo sritis, net keisti Konstituciją Seime daugeliu klausimų, ir reikia tą daryti ir rinkimai yra pagrindinis referendumas, kuomet pasitikrinama ar politikai, jų suteiktas rezultatas atitiko žmonių lūkesčius.“
Prezidentas Valdas Adamkus pastebėjo, kad pagrindinę prezidento temą – užsienio politiką, nustelbė vidaus politikos apžvalga:
„Vidaus reikalai jo pranešime vis tiek ryškėjo, išryškėjo visos esančios mūsų valstybėje problemos, kurios jaudina mūsų visą tautą.“
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis nedaugžodžiavo: „Nu ką aš čia dabar pradėsiu kabinėtis, ko man ten trūksta. Man apskritai Lietuvoje kai ko trūksta. Ramaus siekio susitarti. Yra per daug pykčio ir psichozės.“
Nausėda iš tribūnos taip pat priminė ir savo siūlymus – savivaldos stiprinimą, teismų reformą, neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimą.
