Tyrimo duomenimis, maždaug pusė gyventojų nežino arba greičiausiai neteisingai vertina, kiek pajamų ar santaupų jiems reikės išėjus į pensiją.
„SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė teigia, kad po pensijų kaupimo reformos išryškėjo atotrūkis tarp žmonių pasitikėjimo savo finansinėmis žiniomis ir realių veiksmų.
„Papildomai pensijai nekaupiančių gyventojų dalis padvigubėjo ir siekia 56 proc., o nemaža dalis žmonių sprendimus dėl ilgalaikio finansinio saugumo priima neatsakę į svarbiausią klausimą – kiek pajamų jiems reikės senatvėje“, – pranešime cituojama I. Pigagienė.
Pasak tyrimo, prieš pensijų sistemos reformą papildomai senatvei nekaupė 34 proc. gyventojų, 41 proc. kaupė antrojoje pakopoje, 10 proc. – trečiojoje pakopoje ir 16 proc. naudojosi tiek antrąja, tiek trečiąja pensijų pakopa.
Po reformos papildomai nekaupiančių dalis šoko iki 56 proc., antroje pakopoje dalyvaujančių sumažėjo iki 23 proc., trečioje pakopoje kaupiančių dalis nesikeitė, o antroje ir trečioje pakopoje dalyvaujančių dalis sumažėjo iki 11 proc.
„Tyrimo duomenys taip pat neraminantys, nes du iš trijų gyventojų nesupranta, kaip veikia pensijų sistema. Iš tiesų tai reiškia, kad finansinio raštingumo egzaminui, deja, nebuvome pasiruošę. Du iš trijų pasitraukusių gyventojų priėmė sprendimą nežinodami, kokią įtaką tai turės jų finansinei ateičiai“, – trečiadienį žurnalistams sakė I. Pigagienė.
SEB tyrimas rodo, kad tik 30 proc. gyventojų sutiko, kad po pensijų reformos jie geriau suprato, kaip veikia sistema. Tiesa, pasitraukusieji iš kaupimo dėl savo žinių jautėsi užtikrinčiau – 37 proc. jų teigė geriau supratę sistemą po antrosios pakopos reformų.
Pasak „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovės, prieš pensijų reformą 62 proc. gyventojų teigė galintys savarankiškai rūpintis savo pensijos kaupimu ir investicijomis, tačiau atsiimtos lėšos dažniau tapo vartojimo šaltiniu, o ne naujo ilgalaikio kaupimo pradžia.
Tyrimas atliktas po antrosios pasitraukimo iš pensijų pakopos bangos
Tyrimas atliktas po to, kai per dvi pasitraukimo iš antrosios pensijų pakopos bangas kaupimą nutraukė apie 46 proc. gyventojų, o jiems išmokėta beveik 3,9 mlrd. eurų. SEB banko duomenimis, iki pusės atsiimtų lėšų buvo išleista vartojimui arba išgryninta, o mažiau nei 5 proc. gyventojų šias lėšas investavo iš naujo.
Reforma paskatino optimizmą bei vartojimą, bet spaudimą didins visuomenės senėjimas
Nors ekspertai nerimauja dėl ateities, Lietuvos gyventojai po antrosios pakopos pensijų reformos dėl savo finansų jaučiausi geriau nei bet kada, sako tyrimų agentūros „NielsenIQ“ strateginės analitikos ir įžvalgų skyriaus vadovė Šiaurės Rytų Europoje Edita Asakavičienė.
„Tokios geros jausenos apie finansus tarp lietuvių nėra buvę daugybę metų. Mes kalbame apie dešimtmečius. Čia žiūrime į vartotojų optimizmo indeksą. Vartotojų optimizmo indeksą sudaro trys elementai: darbo perspektyvos, asmeniniai finansai ir tai, kiek žmonių teigia, kad šiuo metu yra geras laikas pirkti. Lietuviai iš visų trijų Baltijos šalių išsiskiria labai geru rezultatu. Bendrai žiūrint į Europą, mes irgi esame tarp šalių, kurių rezultatas labai geras“, – žurnalistams sakė E. Asakavičienė.
„NielsenIQ“ duomenimis, Lietuvos vartotojų optimizmo indekso rodiklis šių metų rugpjūtį siekė 97 ir buvo aukščiausiame taške per pastaruoius 5 metus. Latvijoje šio indekso rezultatas tuo metu siekė 82, o Estijoje – 73.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas savo ruožtu pažymi, kad išmokėtos lėšos trumpam skatina vartojimą, tačiau toks poveikis nėra ilgalaikis, o visuomenės senėjimas ateityje didins spaudimą tiek gyventojų finansams, tiek valstybės biudžetui.
Pasak ekonomisto, daugiau nei 40 proc. pensininkų Lietuvoje patiria skurdą, o per artimiausius 25 metus išlaidos senatvės pensijoms, tarptautinių institucijų prognozėmis, gali padidėti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Išmokėtos lėšos ekonomiką paskatina vieną kartą, o šios reformos pasekmes ekonomikai, valstybės finansams ir kiekvienam gyventojui jausime kelis dešimtmečius“, – teigia T. Povilauskas.
Remdamasis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vertinimu, SEB bankas nurodo, kad šiuo metu į darbo rinką žengiančio žmogaus pensijos pajamų pakeitimo norma Lietuvoje gali siekti 28 proc. buvusių pajamų. Teigiama, jog visą gyvenimą kaupiant antrojoje pensijų pakopoje, šis rodiklis galėtų padidėti iki 50 procentų.
T. Poviliauskas tuo metu teigia, kad išsivysčiusiose valstybėse su stipriomis antrosios pensijų pakopos sistemomis, tokiose kaip Danija bei Nyderlandai, pajamų pakeitimo norma siekia 80–90 proc.
„Tai reiškia, kad gyventojams išėjus į pensiją, jų pajamos lieka beveik tokios pat, kaip dirbant – vidutiniškai sumažėja 10–20 proc.“ – žurnalistams ketvirtadienį sakė ekonomistas.
Papildomai pensijai dažniau nekaupia mažesnes pajamas gaunantys ir jaunesni gyventojai. Tyrimo duomenimis, kaupimo nevykdo 71 proc. respondentų, kurių mėnesio pajamos nesiekia 750 eurų, 69 proc. žemesnio ar vidutinio išsilavinimo gyventojų ir 68 proc. 18–29 metų amžiaus apklaustųjų.
Vis dėlto dalis gyventojų po reformos pasirinko toliau kaupti antrojoje pensijų pakopoje – SEB duomenimis, apie 33 tūkst. žmonių į ją grįžo arba pradėjo kaupti pirmą kartą. Tarp šiuo metu kaupiančių gyventojų 60 proc. valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką laiko itin svarbia priežastimi pasilikti antrosios pakopos pensijų kaupime.
ELTA primena, jog pasitraukti iš kaupimo gyventojams leista pernai, kai Seimas priėmė įstatymą, kuriuo atvėrė dviejų metų laisvo pasitraukimo „langą“ – nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos.
Kaip skelbta, per antrą pensijų reformos ketvirtį – nuo balandžio iki birželio – iš kaupimo antros pensijų pakopos fonduose iš viso pasitraukė 115,7 tūkst. arba 7,2 proc. žmonių.
Tuo metu, per tris pirmus mėnesius iš viso pasitraukė apie 40 proc. visų dalyvių arba beveik 550 tūkst. žmonių, antros pakopos pensijų fondai iš viso neteko 4,4 mlrd. eurų turto.
Dabar antroje pakopoje toliau kaupia 781 tūkst. dalyvių, kai prieš reformą šis skaičius sudarė apie 1,4 mln.
