Tyrimo duomenimis, maždaug pusė gyventojų nežino arba greičiausiai neteisingai vertina, kiek pajamų ar santaupų jiems reikės išėjus į pensiją.
„SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė teigia, kad po pensijų kaupimo reformos išryškėjo atotrūkis tarp žmonių pasitikėjimo savo finansinėmis žiniomis ir realių veiksmų.
„Papildomai pensijai nekaupiančių gyventojų dalis padvigubėjo ir siekia 56 proc., o nemaža dalis žmonių sprendimus dėl ilgalaikio finansinio saugumo priima neatsakę į svarbiausią klausimą – kiek pajamų jiems reikės senatvėje“, – pranešime cituojama I. Pigagienė.
Pasak jos, prieš pensijų reformą 62 proc. gyventojų teigė galintys savarankiškai rūpintis savo pensijos kaupimu ir investicijomis, tačiau atsiimtos lėšos dažniau tapo vartojimo šaltiniu, o ne naujo ilgalaikio kaupimo pradžia.
Tyrimas atliktas po antrosios pasitraukimo iš pensijų pakopos bangos
Tyrimas atliktas po to, kai per dvi pasitraukimo iš antrosios pensijų pakopos bangas kaupimą nutraukė apie 46 proc. gyventojų, o jiems išmokėta beveik 3,9 mlrd. eurų. SEB banko duomenimis, iki pusės atsiimtų lėšų buvo išleista vartojimui arba išgryninta, o mažiau nei 5 proc. gyventojų šias lėšas investavo iš naujo.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pažymi, kad išmokėtos lėšos trumpam skatina vartojimą, tačiau toks poveikis nėra ilgalaikis, o visuomenės senėjimas ateityje didins spaudimą tiek gyventojų finansams, tiek valstybės biudžetui.
Pasak ekonomisto, daugiau nei 40 proc. pensininkų Lietuvoje patiria skurdą, o per artimiausius 25 metus išlaidos senatvės pensijoms, tarptautinių institucijų prognozėmis, gali padidėti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Išmokėtos lėšos ekonomiką paskatina vieną kartą, o šios reformos pasekmes ekonomikai, valstybės finansams ir kiekvienam gyventojui jausime kelis dešimtmečius“, – teigia T. Povilauskas.
Remdamasis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vertinimu, SEB bankas nurodo, kad šiuo metu į darbo rinką žengiančio žmogaus pensijos pajamų pakeitimo norma Lietuvoje gali siekti 28 proc. buvusių pajamų. Teigiama, jog visą gyvenimą kaupiant antrojoje pensijų pakopoje, šis rodiklis galėtų padidėti iki 50 procentų.
T. Poviliauskas tuo metu teigia, kad išsivysčiusiose valstybėse su stipriomis antrosios pensijų pakopos sistemomis, tokiose kaip Danija bei Nyderlandai, pajamų pakeitimo norma siekia 80–90 proc.
„Tai reiškia, kad gyventojams išėjus į pensiją, jų pajamos lieka beveik tokios pat, kaip dirbant – vidutiniškai sumažėja 10–20 proc.“ – žurnalistams ketvirtadienį sakė ekonomistas.
Papildomai pensijai dažniau nekaupia mažesnes pajamas gaunantys ir jaunesni gyventojai. Tyrimo duomenimis, kaupimo nevykdo 71 proc. respondentų, kurių mėnesio pajamos nesiekia 750 eurų, 69 proc. žemesnio ar vidutinio išsilavinimo gyventojų ir 68 proc. 18–29 metų amžiaus apklaustųjų.
Vis dėlto dalis gyventojų po reformos pasirinko toliau kaupti antrojoje pensijų pakopoje – SEB duomenimis, apie 33 tūkst. žmonių į ją grįžo arba pradėjo kaupti pirmą kartą. Tarp šiuo metu kaupiančių gyventojų 60 proc. valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką laiko itin svarbia priežastimi pasilikti antrosios pakopos pensijų kaupime.
ELTA primena, jog pasitraukti iš kaupimo gyventojams leista pernai, kai Seimas priėmė įstatymą, kuriuo atvėrė dviejų metų laisvo pasitraukimo „langą“ – nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos.
Kaip skelbta, per antrą pensijų reformos ketvirtį – nuo balandžio iki birželio – iš kaupimo antros pensijų pakopos fonduose iš viso pasitraukė 115,7 tūkst. arba 7,2 proc. žmonių.
Tuo metu, per tris pirmus mėnesius iš viso pasitraukė apie 40 proc. visų dalyvių arba beveik 550 tūkst. žmonių, antros pakopos pensijų fondai iš viso neteko 4,4 mlrd. eurų turto.
Dabar antroje pakopoje toliau kaupia 781 tūkst. dalyvių, kai prieš reformą šis skaičius sudarė apie 1,4 mln.
