NASA ir Europos kosmoso agentūra apsisprendė, kokie moksliniai intrumentai bus įrengti būsimajame Marso palydove „ExoMars Trace Gas Orbiter“, kuris turėtų pasiekti Marso orbitą 2016 metais.
NASA pranešime sakoma, kad šis bendros JAV ir ES Marso tyrimų programos „ExoMars“ zondas naudos mokslinę aparatūrą, kuri bus kelis kartus „jautresnė“, nei visuose iki šiol į Marso orbitoje skriejusiuose palydovuose. Remdamiesi didžiausios mokslinės naudos ir mažiausios gedimo rizikos kriterijais, abiejų kosmoso agentūrų specialistai iš 19 pasiūlytų „ExoMars“ mokslinių prietaisų atsirinko 5, teigiama pranešime.
Tarp jų bus „Mars Atmosphere Trace Molecule Occultation Spectrometer“ instrumentas, skirtas Marso atmosferoje esančioms retoms molekulėms tirti, „High Resolution Solar Occultation and Nadir Spectrometer“ didelės raiškos spektrometras, kuriuo mokslininkai ieškos tam tikrų Marso atmosferos komponentų ir nustatys jų buvimo vietą, „ExoMars Climate Sounder“ infraraudonųjų spindulių radiometras, matuosiantis atmosferos drėgmę ir tirsiantis joje esančias dulkių daleles, „High Resolution Color Stereo Imager“ vaizdo kamera, darysianti spalvotas stereoskopines iki 2 MP raiškos nuotraukas, ir Marso paviršiaus fotografavimui skirta „Mars Atmospheric Global Imaging Experiment“ fotokamera, veikianti įvairiuose spektro diapazonuose.
Vykdant „ExoMars“programą, į Marsą bus atskraidinti du NASA ir ESA marsaeigiai. JAV ir Europos Sąjunga nusprendė apjungti pastangas Marsui tyrinėti siekdamos taupyti lėšas: paaiškėjo, kad NASA ir ESA kuriamų kosminių zondų kaina yra didesnė, nei buvo planuota. Siekiant nemažinti planuojamo mokslinių instrumentų kiekio, NASA ir ESA nusprendė rengti bendrą tyrimų programą.
Šiame vaizdo siužete – pagal „ExoMars“ programą į Marsą planuojamas paleisti ESA marsaeigis.
