Šiuolaikiniai tyrimai vis aiškiau rodo, kad augalai yra kur kas daugiau nei dekoracija – jie tiesiogine prasme daro mūsų gyvenimą sveikesnį.
Augalai mums svarbūs
Žmogaus ir augalo santykis – senesnis už rašytinę istoriją. Tačiau tik neseniai mokslas pradėjo tiksliai matuoti, ką augalai daro mūsų organizmui ir psichikai. Vienas žinomiausių tyrimų – dar 1989 m. JAV Nacionalinė Aeronautikos ir Kosmoso Asociacijos (NASA) atlikta studija, kurioje buvo aiškinamasi, kaip augalai gali padėti valyti orą uždarose erdvėse.
Nustatyta, kad tam tikros rūšys sugeria formaldehidą, benzeną, trichloretileną ir kitus lakiuosius organinius junginius, kuriuos skleidžia dažai, kilimai, klijai, baldų plokštės ir plastikai. Vėlesni tyrimai patvirtino, kad ši savybė aktuali ir mūsų namams, nors reali šių efektų apimtis priklauso nuo augalų kiekio, patalpų dydžio ir vėdinimo įpročių.
Tačiau švarus oras – tik viena medalio pusė. Pastarąjį dešimtmetį psichologai vis dažniau kalba apie „biophilia“ efektą, reiškiantį įgimtą žmogaus potraukį gyvai gamtai. Žvilgsnis į augalus, jų priežiūra ar tiesiog buvimas šalia malšina streso hormono kortizolio lygį, skatina parasimpatinę nervų sistemos veiklą, t.y. ramybės reakciją. Japonijoje atlikti tyrimai parodė, kad žaliosios erdvės – netgi kambariniai augalai – mažina širdies ritmą, kraujospūdį ir subjektyviai suvokiamą įtampą.
Dar daugiau – žaluma namuose gerina emocinę savijautą. Pastebėta, kad kambariuose, kur yra augalų, žmonės efektyviau dirba, greičiau atgauna dėmesį ir mažiau pavargsta. Tai susiję su dėmesio atkūrimo teorija, teigiančia, kad natūralūs objektai padeda „perkrauti“ smegenų funkcijas.
Būtent todėl tinkamai parinkti augalai tampa ne tik gražiais kambario gyventojais, bet ir tikrais psichologinės higienos elementais.
Augalai, valantys orą
Nors šiuolaikiniai tyrimai pabrėžia, kad vienas augalas viso buto oro neišvalo, didesnis jų kiekis ir įvairovė tikrai gali pagerinti mikroklimatą. Svarbiausia – žinoti, kurie augalai pasižymi didžiausia nauda.
Sansevjera, arba uošvienės liežuvis, dažnai vadinama kone idealiu miesto žmogaus augalu. Ji pasižymi išskirtiniu atsparumu ir gebėjimu toleruoti sausas bei tamsias patalpas. NASA tyrime ši rūšis išsiskyrė kaip viena efektyviausių sugeriant formaldehidą. Be to, šis augalas, dėka ypatingo fotosintezės proceso CAM, net naktį gamina deguonį, todėl gali būti laikomas miegamajame.
Sansevjeros kuriamas įspūdis taip pat turi svarbią psichologinę funkciją: tiesios, vertikalios formos dažnai siejamos su ramybe, struktūra ir aiškumu, tad augalas subtiliai veikia emocinį foną.
Alavijas žinomas kaip natūralus drėgmės ir deguonies balanso reguliuotojas. Šis augalas taip pat sugeria formaldehidą ir benzolį, o jo paviršiuje išsiskiriantis gelis turi gydomųjų savybių. Nors sukulentai apskritai nepasižymi itin stipriu oro valymu, jie yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori mažai priežiūros reikalaujančio augalo.
Be to, sukulentų geometrinės formos ir rami spalvų paletė padeda sukurti minimalistinę, tvarkingą vizualinę atmosferą, kuri psichologiškai ramina.
Chlorofitas, dažnai vadinamas voratinkline gėle, yra vienas efektyviausių augalų pagal gebėjimą pašalinti iš oro anglies monoksidą ir formaldehidą. Tai vienas iš augalų, kuriuos NASA įtraukė į efektyviausių sąrašus.
Dėl įspūdingo atsparumo, paprasto dauginimo ir švelniai tekančių lapų formos chlorofitas suteikia aplinkai lengvumo ir natūralumo pojūtį. Puikiai tinka virtuvėms ir svetainėms, kur aktyvus gyvenimas derinamas su jaukumu.
Dracenos – tai elegantiški, medelio formos augalai, išsiskiriantys gebėjimu iš oro pašalinti trichloretileną ir kitas kenksmingas medžiagas. Ryškūs kontrastingi lapai suteikia energijos ir vizualinio dinamizmo, o tyrimai rodo, kad spalvoti augalai stimuliuoja kūrybinius procesus.
Fikusai – švaros ir harmonijos simbolis. Guminiai fikusai ir kitos šios rūšies atmainos puikiai filtruoja orą, sugeria dulkių daleles bei drėkina patalpas. Fikusai išskiria gaivų, beveik nepastebimą kvapą, kuris psichologijoje vadinamas švaros signalu. Jų buvimas svetainėje dažnai sukuria tvarkos, harmonijos ir struktūros įspūdį.
Augalai, mažinantys stresą
Ne visi augalai valo orą, tačiau daug jų pasižymi didele emocine nauda. Psichologų ir neurologų tyrimai rodo, kad žvilgsnis į augalų lapus, raštus, spalvas ar augimo lėtumą gali reikšmingai sumažinti nervinę įtampą.
Levanda laikoma aromaterapijos karaliene. Levandų veikiamas žmogaus organizmas reaguoja labai aiškiai: mažėja širdies ritmas, slopsta nerimo reakcijos. Tai patvirtino ne vienas klinikinis tyrimas. Namuose auginama levanda reikalauja daugiau šviesos ir sausos žemės, tačiau jos teikiama nauda emocinei būsenai atperka pastangas.
Kvapas yra stipriausias emocijų sukėlėjas, todėl levandos aromatas gali reikšmingai prisidėti prie miego kokybės ir nuotaikos stabilumo.
Jazminas veikia panašiai kaip švelnūs raminamieji – mažina nerimą, skatina gilų miegą, subalansuoja emocijas. Neatsitiktinai jazminų eterinis aliejus yra vienas brangiausių pasaulyje.
Jeigu namuose pavyksta užauginti jazminą, jis tampa ne tik vizualine puošmena, bet ir natūraliu emocinės gerovės šaltiniu.
Klivija ir kiti žydintys augalai (orchidėjos ar begonijos) daro teigiamą psichologinį poveikį savo spalvomis ir forma. Švelnios tekstūros, sodrus žydėjimas ir natūrali simetrija padeda smegenims patirti estetinį pasitenkinimą, kuris tiesiogiai mažina kortizolio lygį. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie bent kartą per savaitę žvelgia į žydinčius augalus, jaučia mažiau nerimo ir yra emociškai stabilesni.
Augalai, gerinantys miego kokybę
Miegamasis – ypatinga erdvė, kurioje svarbiausia ramybė. Tinkamai parinkti augalai gali tapti natūraliu oro drėkintuvu, deguonies šaltiniu ir emociniu ramsčiu.
Sansevjera ir kiti augalai, gaminantys deguonį naktį, yra laikomi geriausiais pasirinkimais auginti miegamuosiuose. Gaminti deguonį naktį – retas reiškinys, būdingas tik CAM tipo augalams. Be sansevjeros, į naktį aktyvių augalų sąrašą patenka kai kurios orchidėjos ir alavijai.
Spatifilis, arba ramybės lelija, ne tik drėkina orą, bet ir sugeria kenksmingas daleles. Jo žiedai pasižymi simboline švelnumo ir lengvumo reikšme, todėl žmonės dažnai teigia, kad miegamasis su šiuo augalu atrodo ramesnis. Be to, spatifilis mažina pelėsio sporų kiekį ore – tai svarbu tiems, kurie kenčia nuo alergijų.
Mėta ir melisa dažniausiai auginamos virtuvėje, jų aromatas turi miegą gerinančių savybių. Melisa – vienas stipriausių natūralių raminamųjų, o mėta padeda lengviau kvėpuoti. Jos gali būti laikomos mažose vazoninėse kompozicijose ant naktinio staliuko.
Augalai, skatinantys kūrybiškumą ir produktyvumą
Jeigu norite padidinti savo energiją darbo erdvėje, verta rinktis augalus, kurie stimuliuoja aktyvumą ir dėmesio sutelkimą.
Zamiokulkas, arba pinigų medis, dažnai sutinkamas biuruose – ne tik dėl lengvos priežiūros, bet ir dėl psichologinio efekto. Jo blizgūs lapai atspindi šviesą, todėl kambarys tampa vizualiai šviesesnis ir budresnis. Tokia aplinka palanki susikaupimui.
Beje, dauguma pinigų medžio augintojų net nežino, kad šis augalas sulaukęs brandaus amžiaus gali žydėti. Įdomu tai, kad pinigų medis gali pražysti bet kuriuo metų laiku. Suaugę zamiokulkai gali būti 80–100 cm aukščio.
Pepromija ir kiti turintys ryškų raštą augalai – pefromijos, kalatejos, begonijos – suteikia stimulą vaizduotei. Tyrimai rodo, kad besikeičiantys lapų raštai, spalvų kontrastai ir netikėtos formos padeda smegenims generuoti naujas idėjas. Šie augalai tinka tiems, kurie dirba kūrybinį darbą.
Pastaraisiais metais populiarios tapo žaliosios sienos – vertikalios kompozicijos iš įvairių augalų. Jos ne tik valo orą, bet ir veikia kaip natūralus foninis triukšmo slopintuvas. Be to, tyrimai rodo, kad žmonės, dirbantys erdvėse su didesniais augalais, jaučia mažesnį vizualinį nuovargį.
Augalai – daugiau nei dekoras
Norint iš augalų gauti maksimalią naudą, verta laikytis kelių pagrindinių principų. Pirmiausia – įvairovė. Skirtingos rūšys teikia skirtingas funkcijas, todėl namuose gali būti ir sukulentų, ir žemaūgių, ir stambių medelių.
Antra – tinkama vieta. Augalai turi būti išdėstyti taip, kad nekeltų diskomforto, neužstotų praėjimo ir neperkrautų erdvės. Trečia – reguliarumas. Augalai turi būti prižiūrimi, nes tvarkinga ir žaliuojanti aplinka pati savaime kelia geras emocijas.
Svarbu ir tai, kad, anot psichologų, pats augalų priežiūros procesas veikia kaip meditacija: žmogus sulėtina tempą, susikoncentruoja į smulkius veiksmus, pajunta ryšį su gyvybe. Šis efektas ypač stiprus tiems, kurie nuolat dirba greitu tempu arba didelio streso aplinkoje.
Augalai namuose – tarsi maži gyvi prisilietimai prie gamtos. Jie valo orą, kuria emocinį komfortą, gerina miegą ir net padeda atsiskleisti kūrybiškumui. Mokslas vis aiškiau rodo, kad žaluma namuose yra ne prabanga, o sveikatai naudinga būtinybė.
Kiekvienas augalas neša savitą naudą: vieni ramina, kiti skatina discipliną ar lengvina kvėpavimą. Svarbiausia – pasirinkti tuos, kurie tinka jūsų namams ir gyvenimo būdui. Nes augalas – tai daugiau nei vazone esantis daiktas. Tai gyva, reaguojanti, nuolat besikeičianti būtybė, kuri, jei tik jai suteikiama erdvė, atsidėkoja gera savijauta, ramybe ir namų jaukumu.
CAM tipo augalai: nakties fotosintezės meistrai
Dauguma mūsų galvojame, kad augalai gyvena saulės ritmu: dieną sugėrę šviesą, jie atlieka fotosintezę, o naktį pailsi. Tačiau gamtoje egzistuoja ypatinga grupė augalų, kurie šį ciklą apverčia aukštyn kojomis. Tai CAM tipo augalai – naktinės fotosintezės specialistai, gebantys išgyventi pačiose atšiauriausiose vietose, kur dienos karštis ir drėgmės stygius kitus augalus greitai pražudytų.
Šis pavadinimas kilęs iš angliško termino „Crassulacean Acid Metabolism“ ir žymi savitą, vandens taupymui pritaikytą ypatingą biocheminį Crassulacean rūgščių apykaitos fotosintezės kelią.
Kaip veikia CAM fotosintezė
CAM augalai žavi savo gebėjimu išnaudoti naktį taip, kaip kiti augalai išnaudoja dieną. Įprastai fotosintezei reikalingas anglies dioksidas patenka per žioteles (stomas) – smulkius lapų plyšelius, kurie dėl karščio dieną labai greitai išgarina vandenį. Sausringose ar karštose vietovėse tai būtų pražūtinga, todėl CAM augalai rado būdą, kaip šį procesą atskirti nuo dienos šviesos.
Naktį, kai oras atvėsta ir garavimas sumažėja, jų žiotelės atsiveria. Anglies dioksidas patenka į lapus ir čia susijungia su tam tikromis organinėmis rūgštimis, pavyzdžiui, obuolių rūgštimi. Šios rūgštys tarsi mažos talpyklos laikomos ląstelėse iki ryto. Saulei patekėjus, žiotelės užsidaro ir išlieka uždaros beveik visą dieną. Tuomet iš saugomų rūgščių palaipsniui išlaisvinamas anglies dioksidas, o augalas gali atlikti fotosintezę net neprarasdamas brangios drėgmės. Tai unikalus procesas, leidžiantis CAM augalams išgyventi ten, kur dirvožemis sausas, drėgmė mažėja akimirksniu, o paviršius įkaista iki kraštutinumo.
CAM fotosintezė – ryškiausias prisitaikymo prie ekstremalių sąlygų pavyzdys augalų pasaulyje. Į šią grupę patenka kone visi kaktusai, agavos, alijošiai, šilokai, taip pat nemažai orchidėjų ir bromelijų. Dalis jų gyvena dykumose, kur saulė negailestinga, kiti – ant medžių šakų ar uolų atodangų, kur vanduo neužsilaiko ir išgaruoja dar greičiau. Šios rūšys ne tik išgyvena, bet ir klesti – formuoja didžiules kolonijas, žydi, kaupia vandenį ir prisitaiko prie ilgų sausros periodų.
Įdomu tai, kad kai kurie augalai gali įjungti CAM režimą tik tada, kai to reikia. Tai tarsi atsarginis gyvenimo planas, padedantis išgyventi nepalankias aplinkybes. Jie vadinami fakultatyviniais CAM augalais.
Kodėl CAM augalai žavi augintojus
CAM augalai yra puikus pasirinkimas auginti namuose dėl savo ilgaamžiškumo, ištvermės ir įspūdingų formų. Kaktusai ir sukulentai sugeba ilgai išsiversti be vandens, todėl nereikalauja nuolatinės priežiūros. Be to, jų gebėjimas augti ir išlikti sveikiems šviesioje, sausringoje aplinkoje leidžia juos laikyti tiek namuose, tiek biuruose.
Dėl savo naktinio fotosintezės ritmo CAM augalai taip pat prisideda prie sveikesnio mikroklimato – jie sugeria anglies dioksidą naktį, todėl dažnai vadinami miegamojo augalai. Nors efektas nėra toks ryškus kaip kartais teigiama populiariuose patarimuose, vis dėlto ši savybė daro CAM augalus išskirtiniais.
CAM metabolizmas būdingas daugeliui sukulentinių (storalapių) augalų ir kitų, sausringose vietovėse augančių rūšių.
Žymiausi pavyzdžiai:
- Kaktusai (Cactaceae šeima).
- Agavos.
- Ananasai.
- Orchidėjos.
- Storalapiai (pvz., kalankės, jukos).
Autorė: Elena Klimienė
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
