Ne paslaptis, kad traumos sportininkus paliečia itin stipriai – kuriam laikui tenka sustabdyti savo sportinę veiklą ir laukti, kol sugijus raumenims bus galima sugrįžti į areną.
Vis tik traumų padariniai taip pat aktualūs ir kitiems gyventojams, nes priverčia sumažinti gyvenimo apsukas, nes norisi kuo greičiau sugyti.
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoju ortopedu traumatologu Radmilu Budrikiu, kad šis plačiau papasakotų apie plyšusių raumenų traumas ir nurodytų, kas padeda paspartinti gijimo procesą.
Pagrindinės traumų rūšys – raumenų ir sausgyslių
Pradėjus su specialistu kalbėtis apie dažniausias traumas, su kuriomis susiduria lietuviai, jis išryškino dvi – raumenų ir sausgyslių.
R. Budrikis pasakojo, kad raumenų traumos išsiskiria tuo, kad dažniausiai chirurginio įsikišimo dėl jų neprireikia.
„Dažniausiai raumenų plyšimai būna blauzdoje – tai gana tipinė vieta, kuriai operacinis gydymas netaikomas. Taip pat dažnai raumenų traumos pasitaiko rankų srityje“, – pagrindines vietas nurodė jis.
Prabilus apie sausgyslių traumas, gydytojas ortopedas traumatologas paaiškino, kad tuomet susiduriama su kur kas rimtesnėmis bėdomis.
Jo teigimu, raumuo tvirtinasi prie kaulo, tad nuplyšus sausgyslei neretai tenka gultis ant operacinio stalo.
„Pavyzdžiui, žasto sausgyslė – jei ji nutrūksta, reikalingas operacinis gydymas, nes sutrinka funkcija“, – dalijosi medikas.
Raumenų plyšimo traumos simptomai
Ne paslaptis, kad dažniau praktikoje yra susiduriama su raumenų plyšimo traumomis, tad apie jas su gydytoju pasikalbėjome plačiau.
Pasiteiravus jo, kokie ženklai leidžia žmogui suprasti, kad raumuo tikrai plyšo, jis paaiškino, kad pagrindinis simptomas – skausmas.
„Dažniausiai pradžioje būna skausmas, bet žmogus dar gali vaikščioti. Tai tokia tipinė situacija, kai trauma įvyksta sportuojant ar dirbant, žmogus dar juda, o tik po dienos ar dviejų simptomai sustiprėja“, – dažniausiu atveju pasidalijo R. Budrikis.
Vis tik, pasak specialisto, jeigu trauma yra rimtesnė, tuomet pacientai susiduria su problemomis valdant galūnę, dažniausiai koją.
Tokiais atvejais, anot R. Budrikio, pacientai dažniausiai nedelsia ir kreipiasi į medikus tą pačią dieną arba sekantį rytą, nes pradeda šlubuoti, sunkiai vaikšto.
„Pagrindinis požymis yra funkcijos sutrikimas, o tai jau signalas mums kreiptis pagalbos į medikus“, – pabrėžė pašnekovas.
Raumenų plyšimo traumos gijimo laikas
R. Budrikis pokalbio metu taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad raumenims įprastai reikia pusantro mėnesio sugijimui.
Vis tik, jo teigimu, aktyviai sportuojantiems žmonėms traumos padariniai jaučiasi ilgiau – kartais net iki pusės metų.
„Paprastas žmogus, ypač vyresnio amžiaus, fiziškai mažiau save apkrauna – daugiau juda namuose, nueina kur reikia ir tiek.
O sportuojantis žmogus, kuris kasdien bėgioja ar treniruojasi, apkrauna tą raumenį, todėl jis ilgiau jaučia diskomfortą“, – pasakojo jis, pridurdamas, kad sportininkai po tokių traumų į areną dažniausiai grįžta po pusmečio.
Gydytojas ortopedas traumatologas pasakojo, kad pats neretai susiduria su bėgikais, kurie dalijasi, jog po traumos kojos būklė pilnai atsistatė tik po šešių ar net aštuonių mėnesių.
Dėl to susidūrus su trauma pašnekovas patarė mažiau judėti, leisti raumenims pailsėti, sugyti.
Kaip padėti sau greičiau sugyti po raumenų plyšimo traumos?
Specialisto pasiteiravus, kokių patarimų jis turėtų tiems žmonėms, kurie siekia kuo greičiau atsistatyti po tokios traumos, jis patarė pirmiausia griežtai laikytis gydytojo rekomendacijų.
Pašnekovo teigimu, jeigu pacientui paskirtas įtvaras – reikšminga jį dėvėti rekomenduojamą laiko tarpą.
„Taip pat svarbu vartoti vaistus, kai reikia. Žmonės kartais sako „skauda, bet pakentėsiu“, tačiau jeigu yra trauminis uždegimas, jį reikia gydyti“, – pabrėžė jis.
Kitas aspektas, apie kurį prabilo medikas, buvo reabilitacijos atlikimas laiku. Pašnekovas aiškino, kad šioje srityje yra didelių problemų, nes neretai pusantro mėnesio su įtvaru pravaikščiojęs žmogus reabilitaciją gauna tik po keturių-šešių mėnesių.
„Per tą laiką jis kažką bando daryti pats, bet to nepakanka. Reikia profesionalios reabilitacijos – kineziterapeutų, ergoterapeutų procedūrų. Tai labai pagreitina atsistatymą“, – sakė jis.
R. Budrikis pridėjo, kad uždelsus sąnariai pradeda stingti, raumenys nusilpsta, nes ilgai nedirba. Taip pat žmogus vengia judėti, nes skauda, o kartais tenka net dirbti jaučiant diskomfortą.
Pašnekovo teigimu, pernelyg ilgai uždelsus judesio apribojimai gali likti, o raumenys nebeatgauti ankstesnės jėgos.
„Reabilitacija taip pat dažnai būna per trumpa – skiriamos kelios dienos ar laikas iki dviejų savaičių, bet to nepakanka.
Reikia pilnavertės reabilitacijos – ir laiku, ir pakankamos trukmės, su geru kineziterapeutu, kuris parodo pratimus, bei fizioterapinėmis procedūromis. Jos gerina kraujotaką, o tai labai svarbu gijimui“, – akcentavo jis.
Mykolo Aleknos trauma
Anksčiau naujienų portalas sportas.lt dalijosi, kad pasaulio disko metimo rekordininkas Mykolas Alekna antradienį pranešė apie pastarosiomis dienomis jam atliktą operaciją. Praėjusią savaitę krūtinės raumenį visiškai nusiplėšęs lengvaatletis buvo priverstas gultis ant chirurginio stalo.
„Gyvenimas mane akimirkai pristabdė. Praėjusią savaitę visiškai nusiplėšiau krūtinės raumenį, – socialinėje erdvėje teigė M. Alekna. – Didžiulis ačiū daktarui Jamesui Voosui, kad priėmė mane ir taip greitai po traumos atliko operaciją. Didelis ačiū Oregono komandai, padėjusiai rasti geriausią chirurgą šalyje, ir už jų besąlygišką palaikymą. Aš grįšiu stipresnis.“
Po įspūdingos karjeros Kalifornijos universitete pas trenerį Mo Saatarą paskutiniams studijų metams į Oregono universitetą persikėlęs lietuvis 2026-ųjų sezone dirba su naujuoju specialistu Brianu Blutreichu.
2025 metų balandį Oklahomoje 75,56 metro diską nusviedęs ir savo paties pasaulio rekordą pagerinęs disko metikas praėjusį rudenį Tokijuje iškovojo pasaulio čempionato sidabrą.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
