Šv. Velykų dieną koncerto Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje metu netikėtai mirė pučiamųjų orkestro "Trimitas" vyriausiasis dirigentas Romas Balčiūnas. Muziko, pakerėdavusio milžiniškas klausytojų minias, energija išseko.
R.Balčiūnas mirė kaip tikras muzikos riteris - diriguodamas orkestrui. Jis susmuko orkestrui atliekant paskutinį kūrinį - Christopherio Hawkinso "Iškilmingą choralą". Pasak orkestro direktoriaus Romualdo Barvainio, šis kūrinys yra skirtas mirties temai. Prieš mėnesį 75 metų sukaktį minėjęs R.Balčiūnas pastaruoju laiku skundėsi sutrikusia širdies veikla.
Orkestro siela.
R.Barvainis neabejoja, kad "Trimitas" ir R.Balčiūnas - neatsiejami. "Jį galima laikyti "Trimito" sinonimu. Romas sukūrė orkestrą, jį puoselėjo, buvo jo siela", - LŽ tvirtino orkestro direktorius. Jis atkreipė dėmesį į dirigento mirties aplinkybes. R.Balčiūnas mirė scenoje kaip legendinis italų dirigentas Arturo Toscanini ir smuikininkas Raimundas Katilius. "Visos atskubėjusių medikų pastangos buvo po laiko", - sakė R.Barvainis.
Per 50 kūrybinio gyvenimo metų orkestras atliko daug lietuvių kompozitorių kūrinių. Muziką "Trimitui" rašė ir kompozitorius Algimantas Raudonikis, taip pat parengęs ir daug autorinių programų. "Su dirigentu ir orkestru susipažinau 1967-aisiais, sukūręs maršą "Jaunystė", - sakė A.Raudonikis. Šiuo kūriniu, diriguojamu R.Balčiūno, vėliau būdavo pradedami kompozitoriaus sukakčių koncertai. Labai dažnai jųdviejų keliai susibėgdavo per Dainų šventes, festivalius, įvairius muzikos renginius. "Romas buvo labai smagus žmogus, puikus vadovas. Nėkart nesu matęs jo supykusio. Tikras optimistas!" - tvirtino kompozitorius. Kitą savaitę Nacionaliniame operos ir baleto teatre vyks A.Raudonikio autorinis vakaras. Dar visai neseniai ir R.Balčiūnas žadėjo kompozitoriui šia proga diriguoti pjesę "Polėkis". Deja, velionio vietą koncerte užims "Trimito" dirigentas Ugnius Vaiginis.
Be poilsio dienų
Muzikologas Vaclovas Juodpusis dirigentą pažinojo dar tuomet, kai abu lankė Klaipėdos S.Šimkaus muzikos mokyklą. R.Balčiūnas joje mokėsi chorvedybos. "Sunku dabar įsivaizduoti, kas galėtų prilygti jo muzikiniam ir vadovo talentui", - LŽ svarstė V.Juodpusis. Jis sakė matęs "Trimitą" koncertuojantį daugelyje Lietuvos ir užsienio renginių ir dabar vis prisimena tą neišdildomą įspūdį, kaip šiltai R.Balčiūnas interpretuodavo kūrinius ir kaip į tai reaguodavo klausytojai. "Jis buvo tikras publikos numylėtinis, sugebėdavęs savo neblėstančia energija užburti didžiausią minią", - sakė V.Juodpusis. R.Balčiūnas nemažą dėmesį skyrė lietuvių kompozitorių kūrybai, dirigavo ir kitiems orkestrams. "Degantis, kunkuliuojantis, nerimstantis žmogus. Dirbo be poilsio dienų, galbūt net per daug save išnaudojo", - sakė muzikologas.
Pasak muzikologo Viktoro Gerulaičio, R.Balčiūno vadovaujamas "Trimitas" ne tik sugriovė tradicinio pučiamųjų orkestro įvaizdį, bet ir įvykdė tikrą atlikimo revoliuciją. Jo repertuare buvo vienodai svarbūs ir akademinės, ir sakralinės, ir pramoginės muzikos kūriniai.
Dirigentas ir pedagogas
R.Balčiūnas gimė 1934 metais Žemalėje, Mažeikių rajone. "Trimitui" jis dirigavo ilgiau nei keturis dešimtmečius, nuo 1964 metų, ėjo ir meno vadovo pareigas. 1968-aisiais atrankoje nugalėjęs žymiausius Lietuvos muzikos kolektyvus, orkestras dalyvavo pasauliniame jaunimo muzikos festivalyje Sofijoje (Bulgarija), o 1971 metais R.Balčiūno pastangomis orkestras tapo valstybinis. 1994-aisiais R.Balčiūnas su "Trimitu" laimėjo Europos dirigentų konkursą, 1998 metais "Show" konkurse Vokietijoje buvo pripažintas geriausiu dirigentu. Nuo 1977 metų R.Balčiūnas - Lietuvos muzikos akademijos pučiamųjų orkestro klasės, o vėliau ir Kauno fakulteto pučiamųjų klasės vadovas, rengė būsimuosius dirigentus ir orkestrantus. Turėjo pedagoginį docento laipsnį.
Be "Trimito" neįsivaizduojama nė viena didesnė šventė, o pastaruoju metu - ir daugelis prestižinių tarptautinių pučiamųjų orkestrų festivalių. Iš jų orkestras ne kartą grįžo kaip pagrindinių prizų laureatas.
Mindaugas Klusas
