Gitaristas Timas Blunkas sako: „Tai darbščiausi muzikantai su kuriais kada nors esu dirbęs. Vieną dieną norėčiau suburti grupę su cikadomis. Jos nesukelia jokių problemų. Jos pasirodo visada laiku, niekada nevėluoja ir pasilieka visam koncertui. Ir mokėti joms nereikia.“
Toks kurtinantis cikadų giedojimas – šių vabzdžių patinėlių poravimo šauksmas. Na o muzikantai čia groja ir pučiamaisiais, ir perkusiniais instrumentais ir bando susilieti su cikadų čirškimu.
Tokį bendrą koncertą sumanė šis muzikos profesorius iš Naujojo Džersio. Jis su klarnetu ir veda visą muzikantų grupės improvizaciją.
„Taip, aišku, kad žmonės mano, kad aš išprotėjau. Tačiau tai tik gudrybė, mes sujungiame muziką su gamta“, – sako profesorius Davidas Rothenbergas.
Tačiau toks koncertas – viena iš retų progų ne tik muzikuoti su cikadomis, tačiau ir jas išvysti. Mat septyniolika metų po žeme tūnoję vabzdžiai vėl po ja palįs netrukus ir ten prisiglaus iki 2038-ųjų.
