Nors, apklausų duomenimis, šių metų pradžioje daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų nepritarė euro įvedimui, o dar viena ES šalis – Kipras pastarosiomis dienomis atsidūrė ant bankroto ribos, mūsų šalies Vyriausybė neatsisako planų prisijungti prie bendrosios ES valiutos nuo 2015 metų.
R.Šadžius: pritariančiųjų euro įvedimui daugėja
Finansų ministras tvirtina, kad pritariančiųjų Lietuvos perėjimui prie bendros ES valiutos pastaruoju metu daugėja.
,,Lietuvos banko vadovai nurodo, kad euro palaikymas nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio iki šių metų kovo žymiai sustiprėjo Lietuvoje, o nepalaikančiųjų sumažėjo net 10 procentinių punktų. Visuomenės nuomonė gana sparčiai kinta. Tai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Latvijoje, kuri yra priėmusi sprendimą prisijungti prie euro zonos“, – pirmadienį po pirmojo darbo grupės euro įvedimo veiksmams koordinuoti posėdžio žurnalistams sakė šios darbo grupės vadovas finansų ministras Rimantas Šadžius.
Jis teigė, kad vienas iš šiandien darbą pradėjusios darbo grupės siūlymų, kurie turėtų padėti Lietuvos gyventojams prisitaikyti, – įvedus eurą ilgiau nurodyti kainas abiem valiutomis.
,,Mes manome, kad ilgiau (iki ir po euro įvedimo) mums reikėtų parduotuvėse nurodyti kainas abiem valiutomis ir raginti darbdavius nurodyti darbuotojams jų darbo užmokestį ir kitoms institucijoms atitinkamas išmokas gyventojams abiem valiutomis“, – aiškino R. Šadžius.
Gyventojai euro nenori
Šių metų sausį – maždaug tuo pat metu, kai premjeras Algirdas Butkevičius ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sutarė dėl Lietuvos siekio nuo 2015 metų įsivesti eurą, – atliktos visuomenės apklausos duomenimis, daugiau negu pusė – net 57 proc. apklaustųjų nepritarė Lietuvos valdžios siekiui ateityje vietoj lito įvesti eurą. Daugiau ar mažiau linkę pritarti euro įvedimui 32 proc. apklausos dalyvių.
Praėjusių metų antroje pusėje Latvijoje pritariančių šios šalies perėjimui prie euro pritarė vos 13 proc. ekonominiu požiūriu aktyvių Latvijos gyventojų.
Vieni nepritaria euro įvedimui, kiti – referendumui dėl jo įvedimo
Nors darbą pradėjo euro įvedimo klausimus spręsianti darbo grupė, o kiek anksčiau suformuotos ir jau dirba šešios ekspertų grupės, sutarimu dėl įsiliejimo į euro zoną valdančiojoje koalicijoje nekvepia.
Kovo pradžioje Ministras Pirmininkas A. Butkevičius pareiškė nepritariantis koalicijos partnerių partijos ,,Tvarka ir teisingumas“ pirmininko Rolando Pakso iškeltai referendumo dėl euro įvedimo idėjai – esą ,,nėra jokios baimės ir nereikia jokių referendumų organizuoti“, nes euro įvedimas yra užfiksuotas Lietuvos stojimo į ES sutartyje, o prisijungimas prie euro zonos Lietuvai atneš daug naudos.
Nepritariantis euro įvedimui nuo 2015 metų kiek daugiau negu prieš mėnesį teigė valdančiosios koalicijos partnerės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis.
„Visų pirma mes dar nežinome euro likimo, pietinės ES šalys turi labai daug ekonominių problemų (...). Tai mes dabar turėsime taupyti, kad paskui remtume Pietų valstybių ekonomikas. Aš nesutinku, esu šalininkas tų ekonomistų, kurie sako, kad reikia daryti finansinę injekciją ir skatinti ekonomikos augimą, o ne griežtai taupyti ir stabdyti potencialų ekonomikos augimą“, – vasario viduryje sakė LLRA vadovas ir pridūrė manantis, jog įsivedus eurą, kainos labai stipriai gali išaugti.
Lietuvai dėl per didelės infliacijos, kurią sukėlė kai kurių plataus vartojimo prekių kainų šuolis, nepavyko įsivesti euro 2007 metų pradžioje.
