Mažiausiai 25 smūgiai, nuo kurių lūžo šonkauliai ir plyšo kepenys. Taip spyriais ir metaliniu kastuvėliu pelenams semti sūnus „auklėjo“ savo motiną Teizininkų kaime (Lazdijų r.). Motina mirė, žudikas pasiųstas kalėti.
Sūnus – „auklėtojas“
Šeimos tragedija įvyko praėjusių metų lapkričio 23-iosios vakarą. Dieną Lazdijuose laiką su draugais leidęs Andrius Kotlovskis (30 m.) namo parvyko būdamas girtas. Tai buvo Nijolės Kotlovskienės (56 m.) vienturčio sūnaus „daugiadienės“ – šis tuokart gyveno neišsiblaivydamas bene septynias savaites. Namuose radęs taip pat girtaujančius motiną ir kelis kaimynus, A. Kotlovskis prisėdo ir prie jų, tačiau po kurio laiko nuėjo miegoti.
Anot A. Kotlovskio, prieš vidurnaktį prabudęs jis suprato, kad svečiai jau išėję, o motina gulėjo ant grindų. Supykęs, kad ši girta ir ne lovoje, sūnus, paties žodžiais, norėjęs ją pažadinti ir nuvaryti į lovą. Žadinęs neįprastai – spardydamas ir daužydamas kastuvėliu. Galiausiai sugriebęs „nepaklusnią“ motiną už plaukų ir trankęs jos galvą į grindis, nes neva praradęs kantrybę.
Paskui „auklėtojas“ uždegė kambaryje šviesą ir pamatė, kad gyvybės ženklų nerodanti motina – kraujo klane. Tada įkėlęs gimdytoją į lovą, o netrukus supratęs, kad ji nebegyva.
Nuskubėjęs pas kaimynus, A. Kotlovskis šiems pasakė, kad motina, būdama girta, griuvo ir užsimušė galva atsitrenkdama į spintą.
Mušęs ir močiutę
Kai atvyko policijos pareigūnai, A. Kotlovskio namuose jau nebuvo. Pražuvėlio skubiai ieškota su tarnybiniu šunimi, tačiau – be naudos. Tik po keturių dienų, bėglį suradus geriantį viename Verstaminų kaimo name, paaiškėjo, kad jis visą laiką slapstėsi pas savo bičiulį Marių Packevičių (30 m.), gyvenantį netoli esančiame Prygos kaime, kol perbėgo į namą Verstaminuose. Draugas įtariamąjį perspėdavo, kada ir kas jo ieškojo, kartu su juo gėrė, o pareigūnams buvo nurodęs klaidingus adresus.
Todėl žudiką sąmoningai slėpęs ir pareigūnus klaidinęs M. Packevičius buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Kokios bausmės jis sulauks, paaiškės vėliau, nes į teismą kviečiamas vyras neatvyko, todėl jo byla buvo išskirta į atskirą (gresia iki dvejų metų nelaisvės).
Anot pareigūnų, motiną nužudęs A. Kotlovskis slėpėsi dėl to, kad nebūtų iškart suimtas. Mat šis vyras tuo metu buvo kito ikiteisminio tyrimo „herojus“ – prieš porą mėnesių buvo žiauriai sumušęs savo močiutę (motinos mamą) Oną Vaškelienę (87 m.) ir vengdavo akistatų su pareigūnais. Vėliau močiutė ligoninėje mirė, bet specialistai nustatė, kad mirtį prišaukė ne smurtas, o turėtos lėtinės ligos komplikacijos. Todėl anūkas buvo kaltinamas pagal lengvesnį kaltinimą ir, būdamas suimtas dėl motinos nužudymo, išgirdo nuosprendį už močiutės sužalojimą – 45 paros arešto. Taip nusprendė bylą išnagrinėjęs Lazdijų rajono apylinkės teismas.
Įkalintas 14 metų
Teisme A. Kotlovskis neneigė savo kaltės, tačiau detaliai pasakoti apie įvykdytą nusikaltimą teisiamasis nepanoro – sakė, kad jam skaudu tai prisiminti. A. Kotlovskis išklausė teisėjo perskaitytus anksčiau duotus parodymus ir patikino, kad tai yra tiesa.
Kauno apygardos teismas palankiai įvertino teisiamojo poziciją (pripažino kaltę ir pasakė, kad gailisi) ir paskyrė motinžudžiui 14 metų laisvės atėmimo bausmę (grėsė iki 20 metų nelaisvės arba iki gyvos galvos).
Nužudytos N. Kotlovskienės giminaičių manymu, moteris galėjusi išvengti mirties nuo sūnaus rankos, jeigu ji anksčiau būtų skundusis į policiją, nes sūnus motiną mušdavęs ir anksčiau. Tačiau motina nenorėdavusi skųstis. Moteris savo giminaičiams buvo sakiusi, kad iš jos skundų naudos nebūsią – sūnus gausiąs švelnią bausmę, po to pareisiąs iš „zonos“ dar žiauresnis ir vėl kilsiąs prieš ją kumščiais, spardysiąs.
Giminaičiai buvo linkę kaltinti A. Kotlovskį ir dėl pastaruoju metu pakitusio moters gyvenimo būdo: esą suvokusi, kad blogai išauklėjo savo vienturtį, sunkios ligos kamuota moteris pradėjo girtauti, nors gyveno gana tvarkingame name, nebuvo apsileidusi. Sūnų ji užaugino viena, nes sutuoktinis šeimą greitai paliko, o vėliau, dabar jau bene prieš 18 metų, jis buvo rastas nužudytas Kaune.
Irena ZUBRICKIENĖ
