REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
8
Ozo gatvėje Vilniuje laksto stirnos nuotr. Broniaus Jablonsko

Praeitą savaitę kelyje Skuodas–Plungė automobilis „Opel Vectra“ susidūrė su į kelią išbėgusia stirna ir išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą trenkėsi į priešpriešais važiavusį „VW Passat“. Įvykio metu žuvo 10 metų vaikas, dar 4 žmonės buvo sužeisti.

8

Praeitą savaitę kelyje Skuodas–Plungė automobilis „Opel Vectra“ susidūrė su į kelią išbėgusia stirna ir išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą trenkėsi į priešpriešais važiavusį „VW Passat“. Įvykio metu žuvo 10 metų vaikas, dar 4 žmonės buvo sužeisti.

REKLAMA

Saugaus eismo bendrovės „Biseris“ atstovas Boleslovas Vengrys teigia, kad, miškuose didėjant briedžių ir elnių populiacijoms, didėja ir pavojingų susidūrimų tikimybė. „Tiek vairuotojus, tiek laukinius žvėris bandoma apsaugoti taikant įvairias priemones. Lietuvoje, miškingose vietovėse, prie kelių tiesiamos tinklo tvoros, tačiau jos negali šimtu procentų apsaugoti nuo išbėgančių gyvūnų, nes jie patenka į kelią per tarpus tvoroje ar tvoros galus.

Norint, kad sistema veiktų, tvorą reikia nuolat prižiūrėti ir taisyti atsiradusius plyšius. Problemų taip pat kyla ir todėl, kad žmonės, turintys įvažiavimus į mišką ar sodybas, vartus ne visada uždaro atsakingai“, – pastebi B. Vengrys.

REKLAMA
REKLAMA

Jo teigimu, tose vietose, kur vartai naudojami intensyviai, kad jų nereikėtų darinėti, rekomenduojama įrengti horizontaliuosius barjerus. Horizontaliaisiais barjerais gali važinėti automobiliai, vaikščioti žmonės, tačiau gyvūnams tokia konstrukcija kelia baimę. „Virš iškasos uždedama metalinė konstrukcija – plataus profilio grotos su gana dideliais tarpais.

REKLAMA

Gyvūnai negali įvertinti gylio, be to, tarpuose gali įstrigti gyvūno koja, tad kanopiniai gyvūnai vengia eiti per tokius barjerus. Panašūs sprendimai naudojami ir užsienio gyvulių fermose. Horizontalieji barjerai turi būti įrengiami pakankamai ilgi, kad gyvūnai jų neperšoktų“, – teigia specialistas. B. Vengrys taip pat mini žaliuosius tiltus ir požemines perėjas, įrengiamus tam, kad laukiniai žvėrys galėtų migruoti.

Visgi Lietuvoje šiuo metu yra įrengta tik keletas požeminių perėjų laukiniams žvėrims, o žaliųjų tiltų nėra nė vieno, nes juos įrengti yra labai brangu. Anot specialisto, su žvėrimis dažniausiai susiduriama naktį ar anksti ryte.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu susidūrimų gali padėti išvengti ant signalinių stulpelių montuojami šviesos ar garso reflektoriai. Šviesos reflektoriai laužia automobilių šviesos srautą ir nukreipia jį į miško pusę. Tai sukuria nuolat besikeičiančią vizualinę perspėjimo užtvarą, kuri priverčia laukinius žvėris sustoti ir atsitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies.

Garso reflektoriai įsijungia reaguodami į automobilių šviesas ir pradeda skleisti šviesą bei gyvūnus atbaidantį garsą. Įrenginiai maitinami saulės baterijomis. Tuo metu, kai automobiliai keliu nevažiuoja, jie neveikia, tad gyvūnai gali laisvai migruoti, nekeldami pavojaus žmonėms.

„Nors technologijos gali padėti sumažinti susidūrimų su gyvūnais skaičių, vis dėlto labai svarbu, kad patys vairuotojai suvoktų gresiantį pavojų ir pamatę apie laukinius gyvūnus įspėjančius kelio ženklus sumažintų greitį. Kuo didesnis greitis, tuo susidūrimų su žvėrimis pasekmės yra skaudesnės“, – teigia B. Vengrys. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų