REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo pavasario didelį nerimą kėlė skelbiamas aukštas mirštamumas nuo Covid-19. Tačiau, kaip rodo naujausi duomenys, jis turėtų būti daug mažesnis ir dabar siekia 3 proc. Negana to, vertinant tai, kad daug atvejų net nėra diagnozuota, rodikliai galėtų būti dar mažesni. 

Nuo pavasario didelį nerimą kėlė skelbiamas aukštas mirštamumas nuo Covid-19. Tačiau, kaip rodo naujausi duomenys, jis turėtų būti daug mažesnis ir dabar siekia 3 proc. Negana to, vertinant tai, kad daug atvejų net nėra diagnozuota, rodikliai galėtų būti dar mažesni. 

REKLAMA

Daugelyje šalių išaugus sergamumo COVID-19 statistikai paprašytas pakomentuoti mirštamumo rodiklius Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas įvardijo tam tikrus pokyčius.

„Reikia paminėti, kad mirštamumas yra toks epidemiologinis terminas, kuris parodo ligos sunkumą, tai reiškia, kiek iš susirgusiųjų žmonių numirė.

Tad jei kalbėtume apie pasaulinę statistiką, pirmuosius Kinijos, Šiaurės Italijos duomenis, tai pavasarį atskirose valstybėse, kai kuriuose miestuose, mirtingumas buvo tikrai aukštas, tačiau dabar nusistovėjusi statistika yra, kad mirštamumas siekia 3 proc.“, – kalbėjo jis.

REKLAMA
REKLAMA

Procentas galėtų būti dar mažesnis

Tačiau M. Stankūnas kartu priminė, kad tas 3 procentų mirštamumo rodiklis yra pateikiamas nuo oficialiai diagnozuotų atvejų. 

REKLAMA

„Dabar pasaulyje vis plačiau vykdant sero-epidemiologinius tyrimus, kurie leidžia realiai įvertinti, kiek iš tikrųjų žmonių yra užsikrėtusių, suprantame, kad užsikrėtusiųjų ir persirgusių šia liga realiai yra gerokai daugiau. 

Pavyzdžiui, duomenys iš Ispanijos rodo, kad maždaug apie 10 proc. Madrido populiacijos yra persirgę, Šveicarijoje, Ženevoje, tyrimas parodė, kad persirgusių apie 9 proc.“, – pasakojo mokslininkas.

Taigi skaičiuojant mirštamumo rodiklį ne nuo oficialiai diagnozuotų asmenų skaičiaus, o nuo skaičiaus, kiek realiai galėjo persirgti šia liga, tada tas skaičius, pašnekovo teigimu, nėra toks didelis. 

REKLAMA
REKLAMA

„Šiuo metu patys naujausi rezultatai yra iš Ženevos, kurie rodo, kad visos populiacijos mirštamumo rodiklis gali siekti 0,6 procento.

Jei į dar skaidytume pagal amžiaus grupes, tai jauno amžiaus žmonių mirštamumo rodiklis būtų mažiau nei pusę procento“, – pridūrė M. Stankūnas.

Kelta per daug panikos?

Paklaustas, galbūt tada iš dalies buvo teisūs tie, kurie sakė, kad koronavirusas pagal savo grėsmingumą panašus į gripą, specialistas nebuvo linkęs su tuo sutikti.

„Taip dar nesakyčiau, nes šis virusas dar visgi yra gana naujas, atsirado tik lapkričio mėnesį ir jo pilnai dar nepažįstame. Ar situacija nėra tokia dramatiška, kaip pateikiama iki šiol? 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Reikia suvokti, kad mes šiaip daug ko išmokome apie virusą. Kai tik atsirado pirmieji atvejai, tokio mokslininkų mobilizavimosi niekada nėra buvę“, – kalbėjo M. Stankūnas.

Jis sutiko, kad nors ir ta statistika nėra tokia baisi, kaip buvo kalbama kovo-balandžio mėnesiais, problema tikrai egzistuojanti ir atsipalaiduoti negalima.

Perserga kita amžiaus grupė

Kalbėdama apie mirštamumo rodiklius VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė yra pastebėjusi, kad dėl jaunesnio šiuo metu sergančiųjų amžiaus statistika vėlesnėje pandemijos stadijoje gali atrodyti kitaip. 

„Jei pirmų mėnesių mirštamumo statistika buvo vienokia, ji gali pasikeisti. Lietuvoje dabar mirštamumas siekia maždaug 3–3,5 proc. nuo užsikrėtusiųjų. 

REKLAMA

Vėlesnėje pandemijos stadijoje galbūt paaiškės, kad mirštamumo procentas yra dar mažesnis todėl, kad šiuo metu liga perserga kitos amžiaus grupė, sveikesni žmonės. Taigi gali būti, kad po kelių mėnesių ta statistika bus kitokia“, – pastebėjo A. Žvirblienė.

Naujienų portalas tv3.lt primena pateikęs specialistų versijas, kodėl augant sergamumo mirčių skaičius taip drastiškai nedidėjantis.

Mažiau užkrečiamas nei tymai

Dar prieš kurį laiką komentuodamas viruso užkrečiamumo ir mirštamumo rodiklius Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas neslėpė, kad iš pradžių jie vertinti grėsmingiau.  

„Dabar matoma, kad šis virusas yra gal du kartus piktesnis už gripą ir kelias dešimtis kartų mažiau piktas už kitus koronavirusus – SARS, MERS ir pan.  Užkrečiamumo prasme jis vėlgi yra labiau užkrečiamas negu gripas, bet keliolika kartų mažiau užkrečiamas nei kokie vėjaraupiai ar tymai. Aišku, nuo vėjaraupių ir tymų yra prieinama vakcina“, – sakė jis.

S. Čaplinsko teigimu, taip ir mirštamumas nuo COVID-19 yra gal 10 kartų didesnis nei gripo, bet jis nėra toks didelis, kaip buvo manoma pačioje pradžioje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų