Meilė ir partnerystė iš esmės priešingi dalykai: norint suderinti jausmus ir pragmatizmą reikia didelio lankstumo, humoro ir vaizduotės. Meilę ir partnerystę šiuolaikinis žmogus suvokia kaip neatskiriamus dalykus.
Partnerystės tikslas – bendras gyvenimas, besiremiantis tarpusavio susitarimais, taisyklėmis ir sutartimis. Jos pagrindas – itin subalansuotas gebėjimas imti ir duoti. Ši sąjunga sudaroma abiejų partnerių laisvu apsisprendimu ir gali būti bet kuriuo metu atšaukta.
Meilėje dominuoja iracionalus pradas: žmogus suvokia ją kaip absoliutų jausmą, likimą. Meilė yra dovanojama nelaukiant atsako. Jos negalima nei reikalauti, nei atšaukti. Nuo nelaimingos meilės negalima ir apsidrausti.
Nepaisant šių prieštaravimų milijonai porų bando suderinti meilę ir partnerystę. Tačiau tai taip pat sudėtinga, kaip sumaišyti vandenį ir aliejų. Besikeičiant santykiams kartais svarbiausias tampa partnerystės, o kartais – meilės lygmuo, todėl reikia ieškoti būdų juos suderinti.
Pirmas etapas:
Antros pusės beieškant
Kaip klostysis mūsų santykiai itin priklauso nuo to, kokį partnerį pasirinksime. Šis pasirinkimas vyksta dar gerokai prieš pirmą susitikimą. Jis prasideda nuo įsivaizdavimo, kurį kiekvienas ieškantis antrosios pusės sąmoningai ar nesąmoningai sieja su būsimu partneriu. Kartais šie įsivaizdavimai kelia grėsmę santykiams jiems dar neprasidėjus.
Antrininko paieškos
Kai kurie žmonės ieško partnerio, su kuriuo viskas liktų po senovei. Norima, kad jis turėtų tokius pačius pomėgius ir požiūrį, o santykiai nesiskirtų nuo prieš tai buvusios partnerystės ar tėvų santuokos. Tačiau už šio troškimo slypi didelis nesaugumo jausmas, o toks ryšys nėra gyvybingas. Vėliau atrandamos naujos, dažnai ne itin malonios partnerio savybės. Tai gali būti skyrybų priežastis, bet gali padėti ir atnaujinti santykius.
Išvaduotojo paieškos
Visiškai priešingas yra įsivaizdavimas, jog suradus antrą pusę nesėkmės liks praeityje ir prasidės tikrasis gyvenimas. Tačiau tai tėra iliuzija, o žmogus į naują sąjungą atsineša senas problemas. Jei vėliau parneris nepatenkina lūkesčių, o bendras gyvenimas netampa rojumi žemėje, ateina didelis nusivylimas – ir paieškos prasideda iš naujo.
Neįmanomo paieškos
Kai kurie žmonės ieško partnerio, kuris turėtų visiškai priešingas savybes: būtų jautrus mačo, meili laukinė katytė ar nuotykių ieškotojas - namisėda. Antros pusės ieškantis žmogus svajoja ir apie visišką susiliejimą, ir apie nepriklausomybę. Tačiau tokių skirtingų reikalavimų vienas žmogus negali atitikti, todėl protingiau būtų jų visai nekelti.
Idealaus žmogaus įsivaizdavimai atsiranda paauglystėje, jie susiję su saugumo troškimu. Tačiau kai kuriems nepavyksta nuo jų išsivaduoti ir vėliau, todėl išsaugoti ilgalaikius santykius tampa sudėtinga.
Antras etapas: įsimylėjimas
Įsimylėjęs žmogus patenka į ekstremalią būseną. Atsiranda tam tikri psichinės ligos požymiai: sutrinka miegas, prasideda savotiškos haliucinacijos, euforiją keičia kančia.
Tokia būsena – sena kaip pasaulis, bet sąlyginai naujas yra reikalavimas šį jausmą integruoti į ilgalaikę partnerystę. Prieš du šimtus metų pagrindinė vedybų priežastis buvo ne meilė, o pragmatiniai dalykai. Šiandien partnerystė be meilės atrodo beprasmė.
Įsimylėjimas ir kasdienybė yra nesuderinama, pakilimas anksčiau ar vėliau baigiasi: iškyla įvairių kliūčių jausmams, atrandamos ne itin malonios partnerio savybės.
Kad meilė išliktų, reikia ją „įsidėti į atminties dėžutę“ ir vėliau nuolat atgaivinti. Čia itin svarbi vaizduotė: jos dėka partneris mums tampa idealus, o ir jo akyse tampame geresni, nei iš tiesų esame.
Trečias etapas: susikirtimas
Padėtis tampa rimta. Nukrinta rožiniai akiniai ir prasideda bendra kasdienybė. Šio etapo pradžia – sprendimas gyventi kartu ar santuoka. Dabar svarbiausia nustatyti bendro gyvenimo taisykles ir apgalvoti bendrą ateitį. Kokie bus kiekvieno partnerio uždaviniai, ilgalaikiai gyvenimo tikslai (vaikai, karjera, kelionės po pasaulį...)? Ir ar abiejų partnerių įsivaizdavimai labai nesiskiria?
Nesunku suprasti, jog šiuo metu į meilės vietą ateina partnerystė. Dažnai pasibaigus įsimylėjimui santykius ištinka pirmoji krizė.
Svarbiausia šiuo metu – siekti bendro susitarimo. Reikėtų nesureikšminti savo įsivaizdavimų, performuluoti asmeninius tikslus ar juos atidėti vėlesniam laikui. Jei žmogus tam nėra pasiruošęs, santykiams iškyla grėsmė.
Ketvirtas etapas: vaikai, karjera, bendri planai
Anksčiau ar vėliau porai iškyla klausimas, kada jie susilauks palikuonių. Kūdikio gimimas – rimtas išbandymas meilei.
Mažasis žmogelis sugeba iš tėvų susiurbti beveik visą dėmesį ir energiją, todėl meilei telieka likučiai. Šioje fazėje svarbu stengtis išlikti pora, kartu atlikti naujai atsiradusius darbus. Tačiau tie, kuriems svarbiausia buvo romantika, išgyvena skaudų kritimą. Todėl itin svarbu meilę atskirti nuo tėvystės, sukurti jai nors mažytę erdvę.
Tačiau nereiškia, kad gimus vaikams santuokos stabilumui iškyla grėsmė. Įveikus anksčiau iškilusius uždavinius, vaikai sutvirtina sąjungą ir skatina išsaugoti santykius. Neturintiems bendrų vaikų partneriams svarbu rasti, kas juos vienytų: galbūt bendras hobi ar verslas. Jei nėra bendrų interesų, santykiams gali iškilti grėsmė.
Penktas etapas: rutina
Kai gyvenimas, profesinė karjera ir kasdienybė nusistovi, vyrai ir moterys gali lengviau atsikvėpti. Tačiau dažnai vėl atsiranda nepasitenkinimas. Pradedama ilgėtis naujų įspūdžių ir iššūkių, o kasdieniniai ritualai ir veikla ima kelti nuobodulį.
Būtent tuomet, kai įsivyrauja ramybė, iškyla pagunda pradėti naują gyvenimą su nauju partneriu. Tačiau šiame etape atsiranda ir didelė galimybė iš naujo išgyventi ankstesnę meilę, atnaujinti savo jausmus. Dažnai pervertinama ginčų ir konfliktų keliama grėsmė santykiams. Ginčai byloja, kad aistra dar neišnykusi. Tačiau ir ginčų metu svarbu nežeminti vienas kito, išlaikyti pagarbą, kuri yra partnerystės pagrindas. Išsaugoti santykius labai padeda humoras, gebėjimas pasijuokti iš savęs.
Šeštas etapas: pusiausvyra ir nauja pradžia
Ateina laikas, kai ankstesnės užduotys tampa ne tokios svarbios: vaikai palieka namus, karjera eina į pabaigą.
Kai kurios moterys džiaugiasi išsivadavę nuo motinystės pareigos ir daugiau laiko skiria karjerai. Tuo tarpu vyrų profesiniame gyvenime prasideda ramybės laikotarpis, todėl jie nustoja pasitikėti savimi, ateina vidurinio amžiaus krizė.
Jei būdami kartu, partneriai skirtingai išgyvena tą patį laikotarpį, pasikeitimus, santykiams gali iškilti grėsmė: daugiau laiko karjerai skirianti moteris namuose konfrontuoja su profesinio gyvenimo saulėlydį išgyvenančiu vyru.
Šioje fazėje nebetenka reikšmės ankstesni partnerystės tikslai: sukurti šeimą, palaikyti vienas kitą siekiant asmeninių tikslų. Ateina laikas atrasti pusiausvyrą. Reikia pasirinkti, ar pasukti skirtingais keliais, ar dar kartą priimti sprendimą būti kartu ir išgyventi antrą jausmų pavasarį.
