Renkasi atsakingai
V.Pupšio sodyboje stiebiasi bukai. „Dalis šių medžių buvo atvežta iš Vakarų Ukrainos, kitus pirkau Šilutės rajono Norkaičių girininkijoje. Pasodinau pusšimtį medelių, tačiau prigijo tik dešimt. Dabar jie jau dideli, daugiau nei dviejų metrų aukščio“, – sakė pašnekovas. Sodyboje puikuojasi Sibiro kedrai, vadinami žvalumo medžiais, skroblai bei riešutmedžiai. „Pasodinau ir eglaičių. Jas, augančias tiesiog ant asfalto, iškasiau Ukmergės rajone, Kopūstėlių kaime. Puikiai auga ir berželiai, po kuriais rudenį randu lepšių ir raudonviršių“, – sakė V.Pupšys. Pasak pašnekovo, nors naujiems medeliams sodyboje vietos dar yra, jie parenkami atsakingai. Kiekvienas šeimininkas stengiasi kuo gražiau viską sutvarkyti, įsigyja įdomesnių augalų, bet ne visi jie prigyja ir auga. „Nesinori į žemę kišti bet kokį medį, vis ieškau nematytų, įdomesnių. Jei augalas man patinka ir žinau, kur jį sodinsiu, visuomet nedvejodamas perku“, – apie medelių pasirinkimą pasakojo V.Pupšys.
Rūpinasi medeliais
Nuosavo namo aplinka ir medelių auginimu V.Pupšys rūpinasi daugiau nei 30 metų. „Kartais žmonės nori į nedidelį plotą prigrūsti kuo daugiau medelių. Tačiau, jei juos tankiai susodinsime, jie neaugs, stelbs vieni kitus. Sodindami medelius rečiau, jiems sudarome geresnes augimo sąlygas“, – priminė vyras. Buvęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ukmergės skyriaus vadovas į savo kiemą iš Černovicų (Ukraina) parsigabeno graikinį riešutmedį. Tris dešimtmečius augantis medis kiekvieną rudenį šeimininką palepina riešutais. „Prirenku maišą riešutų. Jie lengvai lukštenasi“, – sakė pašnekovas. Iš Švėkšnos dvaro parko, kurį pasodino grafas Aleksandras Pliateris, V.Pupšys atsivežė kanadinę cūgą, iš Tolminkiemio – šermukšnį ir liepą, iš Labanoro girios – kelis kadagius. „Labai džiaugiuosi Kaukazo kalnų dekoratyviniais serbentais, kurie suformavo tankią gyvatvorę. Pro ją nepralenda nei šuo, nei katinas“, – pridūrė vyras. V.Pupšio kieme auga skiepytas maumedis, kalnų pušaitės, tujos ir kiti medeliai.
Sužavėjo magnolijos
Šiais metais šeimininkus savo žiedais ir vėl pradžiugino magnolija, kurią Vytautas iš Šilutės parsivežė prieš penkiolika metų. Tada į Ukmergę jis atsivežė keturis magnolijų sodinukus. Vieną V.Pupšys pasodino savo namo kieme, kitus tris padovanojo kaimynams. „Šis egzotiškas medis man primena vaikystės ir jaunystės metus, praleistus pamario krašte. Magnolijas 1933–1934 m. į Šilutę parvežė miesto burmistras Martynas Redveikis. Jomis susidomėjo burmistro name po karo įsikūrusi Juraškų šeima. Pradžioje tėvas, o vėliau – ir dukra daigino surinktas sėklas, augino sodinukus. Dabar jų priauginta jau tūkstančiai. Magnolijos auga ne vien pamario krašte, bet ir kitose Lietuvos vietose. Tačiau Šilutėje, dar vadinamoje Lietuvos magnolijų sostine, jų auginama ypač daug“, – prisiminimais dalijosi V.Pupšys. Dirbdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ukmergės skyriuje, Vytautas daug keliavo. Todėl žydinčiomis magnolijomis jis grožėjosi Gruzijoje, Ukrainoje, Jugoslavijoje ir net tolimojoje Afrikoje. „Įspūdingiausiai magnolijos atrodo Gruzijoje. Ten augantys medžiai – platūs, tarsi skėčiai, nužydėjusius žiedus keičia kiti. Lietuvoje magnolijos žydi trumpai – savaitę ar šiek tiek ilgiau“, – sakė pašnekovas. Egzotiškų medelių V.Pupšys žada pasodinti ir savo sodyboje prie ežero.
Nereikia ypatingos priežiūros
Kauno botanikos sodo (Vytauto Didžiojo universitetas) dendrologė Jolanta Šabūnaitė pasakojo, kad magnolijos – puošnūs gražiais žiedais žydintys medžiai ir krūmai. „Šiems egzotiškiems medeliams ir krūmams nereikia ypatingos priežiūros. Jie mėgsta purią, rūgštesnę, normalaus drėgnumo, laidžią vandeniui žemę“, – sakė J.Šabūnaitė. Pasak Kauno botanikos sodo (Vytauto Didžiojo universitetas) dendrologės, magnolijos mėgsta saulėtą, nuo vėjų apsaugotą vietą. Kad augalai būtų gražesni ir stipresni, rekomenduojama juos patręšti kovo ir birželio mėnesiais. Kai trąšų įvairovė tokia didelė, geriausiai jas padeda pasirinkti sodininkystės parduotuvių konsultantai. „Magnolijos atsparios šalčiams, jų nereikia genėti. Genėti rekomenduočiau apšalusias, sausas šakas. Šiuos darbus geriau atlikti anksti pavasarį“, – sakė J.Šabūnaitė. Pastaraisiais metais atsivėrus keliams į Europą, magnolijų rūšių ir ypač veislių Lietuvoje sparčiai daugėja. Tačiau tarp augintojų populiariausia japoninė magnolija. Kauno botanikos sode (Vytauto Didžiojo universitetas) galima įsigyti baltažiedžių japoninių magnolijų sodinukų, kainuojančių 18 Lt. Viena atspariausių yra japoninė magnolija, nuo seno auginama Lietuvoje. Ji išauga iki 10 m aukščio ir antroje balandžio pusėje gausiai pražysta baltais apie 10 cm skersmens žiedais.
