Lietuvos sveikatos mokslų universiteto šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius priminė, kad įrodymai dėl rūkymo žalos neginčijami.
„Seniai apie tai nediskutuojama – du trečdaliai plaučių onkologinių susirgimų yra sąlygoti rūkymo“, – sakė jis „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Rūko tol, kol neištinka insultas
Akivaizdi sąsaja yra ir su širdies ir kraujagyslių ligomis – patiriamais infarktais, insultais. „Vyrus neretai gąsdina erekcijos sutrikimai – tai čia tos pačios kraujagyslių ligos. Taip pat jei šį žalingą įprotį turi antro tipo cukriniu diabetu sergantis pacientas, rūkymas didina audinių atsparumą insulinui. Tai reiškia, kad tu nebegali kontroliuoti savo glikemijos, tada progresuoja komplikacijos. Tokių pacientų tikrai turime“, – pasakojo gydytojas.
L. Valius atkreipė dėmesį, kad neretai rūkymo žalos mastas nesuvokiamas, kol jau neužsidega „raudona lemputė“, t. y. neįvyksta koks insultas:
„Žmogaus psichologija tokia – jei nepatiri vienmomentės žalos, gali galvoti, kad žalos apskritai nėra. Atrodo, paimsiu, surūkysiu cigaretę, kas čia atsitiks – ir erekcija bus, ir širdis plaks. Parūkysiu ryt ir vėl tą patį pagalvosiu... Taigi viskas labai priklauso nuo visuomenės švietimo, svarbus požiūrio į žalą sau, šeimai, visuomenei formavimas, apskritai sveikatos patriotizmo formavimas.“
Dėl tradicinių cigarečių pakaitalų – dar daug nežinomųjų
Pats populiariausias gaminys, kuriame yra tabako, Lietuvoje vis dar išlieka cigaretės. Ir nors bendras tradicines cigaretes rūkančiųjų skaičius šalyje mažėja, per pastaruosius kelerius metus išaugo tiek suaugusiųjų, tiek jaunuolių, rūkančiųjų elektronines cigaretes skaičius.
Duomenys rodo, kad jas bandė rūkyti ketvirtadalis suaugusiųjų ir net 65 proc. 15–16 proc. jaunuolių. Be kita ko, tenka pripažinti, kad elektroninių cigarečių paplitimas tarp Lietuvos jaunimo labai sparčiai auga ir lenkia įprastinių cigarečių rūkymą.
„Yra įrodyta, kad šiuose produktuose yra 95 proc. mažiau dervų ir kancerogenų nei paprastoje cigaretėje. Tai būtų viena medalio pusė, kad tai – kaip ir gerai. Bet dar nėra įrodymų, kadangi šie produktai rūkomi gal nuo 2015 metų, nėra kohortos ir tęstinės stebėsenos, kas darosi šiai populiacijos daliai, kas vyksta su šiuos gaminius rūkančiųjų grupe“, – pastebėjo L. Valius.
Jis pridūrė, kad štai esama tyrimų, kad tarp rūkančiųjų kaitinamąjį tabaką lyg ir daugiau gingvito, t. y. dantenų uždegimo, atvejų. Į ką tai gali išvirsti ateityje, dar reikės laiko išsiaiškinti.
„Bet matoma, kad 2 trečdaliai pereina nuo tradicinių cigarečių prie naujųjų gaminių. Ir, sakykime, šių naujų produktų nauda rūkančiai visuomenei yra, bet trečdalis yra nerūkantys ir startuoja su naujais produktais, tai čia yra bėda“, – kalbėjo šeimos gydytojas.
Kada išsivysto priklausomybė?
Mesti rūkyti nėra taip paprasta tiek dėl fizinės, tiek ir psichologinės priklausomybė tabakui.
„Priklausomybė atsiranda tada, kai norėdamas normaliai jaustis turi pavartoti to produkto, priešingu atveju jautiesi blogai. Ir čia kalbama ne apie tuos atvejus, kai reikia euforinės būsenos, o normalios, įprastinės būsenos. Tas pats galioja tiek kalbant apie alkoholį, nikotiną, narkotikus, vaistus“, – paprastai paaiškino profesorius.
Be kita ko, jis pasidalino vienos iš tyrimų duomenimis, kad tarp rūkančiųjų yra reikšmingai, beveik dvigubai daugiau asmenų, turinčių psichikos sveikatos problemų. „Tad gal ir rūkantis žmogus atkreips dėmesį, kad gal jis tai nebūtinai psichinę ligą, psichikos sveikatos sutrikimai apima gerokai plačiau“, – komentavo L. Valius.
Nedrįsta prisipažinti, kad rūko
Pašnekovas konstatavo, kad rūkymo problema yra opi ir kartu stigmatizuota – kalbėti apie tai ne tik pacientams nemalonu, bet kartais ir patys gydytojai nedrįsta. „Pavyzdžiui, taip nutinka tokiose situacijose, kai pacientas ateina su kažkokia rimta somatine problema, sąnarių skausmu, opomis ir panašiai. Aišku, stengiamės kalbėti, bet dažnai patys jaučiamės nepatogiai, bent pacientas būna „juodai“ prisirūks, smirdantis. Tada prašome, kad nerūkytų bent ateinant pas mus į konsultaciją.
Kita vertus, labai keista yra stigmatizacija visuomenėje. Atsimenu, savo klinikoje buvome padarę tokią iniciatyvą, kad visus pacientus, kurie atvyksta dėl savo sveikatos problemų, nukreipėme į profilaktinį kabinetą ir davėme užpildyti anketą apie rūkymą, alkoholio vartojimą, kiek sportuoja ir kitus sveikos gyvensenos klausimus. Tai rūkančių ir geriančių apklausę kokius 3–4 tūkst. pacientų neradome nė vieno. Nė vienas neprisipažino“, – pasakojo L. Valius.
Jis svarstė, kad čia greičiausiai nėra tik gydytojo ir paciento problema, bet ir pačios visuomenės sveikatos: „Čia turi būti valstybinė politika, kuri vyksta ir labai gera, tačiau, manau, kad yra kažkoks plyšys, kur tas rūkymas nėra pakankamai demonizuojamas. Daugiau yra draudimų, apribojimų. Tuo metu ne kartą lankantis Amerikoje gydymo įstaigose, ten yra net zona, tik už kuriuos gali rūkyti ir tarp medikų rūkančių nepamatysi. Pas mus gi pamatysi...“
Trūksta tikslinės pagalbos
Profesoriaus manymu, siekiant spręsti šią problemą vis tik reikėtų labiau įgalinti visuomenės sveikatos sritį bendradarbiauti su pirmine asmens sveikatos priežiūra.
„Tai lyg dabartinėje reformoje, kuri yra stumiama, apie tai kalbama, apie visuomenės sveikatos centrus. Bet faktas, kad jei mes šeimos komandoje turėtume kaip ir gyvensenos specialistą, į kurį būtų galima nukreipti tokį pacientą, būtų labai gerai. Ir čia nebūtinai reikia gydytojo, tiesiog mediko, kuris norėtų, galėtų ir turėtų laiko taikyti metodines intervencijas, kalbėtis ir kt. Toks specialistas nukrautų gydytoją, nes šioje situacijoje jis iš dalies „neįgalus“, nes čia reikia ilgo proceso, užmotyvuoti pacientą.
Mes galime tik paklausti paciento: „Ar vis dar rūkote?“. Na, sakys rūkau, jam bus nepatogu. Aišku, pabarsime, jei prasmirdęs kažkokiu baisiu tabaku. Bet daug veiksmingiau jį būtų nukreipti ten, kur jis turėtų jaukią aplinką, pasitikėtų specialistu, kuris konsultuotų dėl rūkymo“, – komentavo L. Valius.
Pasak jo, nors dabar visuomenės sveikatos biuruose skaitomos ir paskaitos, vyksta mokymai, vis tik nusiųsti žmogų iš klinikos, kur jis jau atėjo, kažkur į kitą pastatą, nėra efektyvu.